"Norėčiau, kad būčiau laimėjusi jau pirmame rate", - sakė M.Bachelet, kuri atrodė išvargusi, tačiau pažadėjo iki antro rinkimų rato kitą mėnesį su rinkimų kampanija apvažiuoti visą Čilę.
"Mūsų rezultatai galėjo būti geresni, gal mūsų žinia nepasiekė pakankamai žmonių, kurie turėtų pakankamą galią", - sakė ji.
Kitas susiskaldžiusių Čilės konservatorių kandidatas, Joaquinas Lavinas, nebuvęs valdžioje nuo praėjusio dešimtmečio pradžios, kai baigėsi Augusto Pinocheto diktatūra, pasitraukė iš rinkimų ir antrame ture pažadėjo paremti S.Pinerą.
"Žmonės tarė savo žodį. Tokia yra demokratija", - sakė J.Lavinas, surinkęs maždaug 23 proc. balsų.
Jei M.Bachelet - atskirai nuo vyro gyvenanti trijų vaikų motina, per 1973-1990 metų diktatūrinį valdymą patyrusi kankinimus, - laimės rinkimus, Čilei toliau vadovaus jau 15 metų valdanti centro kairės koalicija, kuriai pavyko per pusę sumažinti skurdą, o šalį paversti regiono ekonomikos žvaigžde.
Gydytoja, buvusi gynybos ministrė, M.Bachelet pažadėjo esmingai pertvarkyti Čilės privačią pensijų sistemą bei tęsti savo mokytojo, labai mėgstamo prezidento Ricardo Lagoso liberalias socialines programas ir rinkos ekonomikos politiką.
Parama tokiai iš kitų išsiskiriančiai, nepriklausomai moteriai kaip M.Bachelet patvirtina radikalų vertybių pasikeitimą šioje 16 mln. gyventojų turinčioje tradiciškai konservatyvioje katalikiškoje šalyje, kurioje tik pernai buvo įteisintos skyrybos bei vis dar gajus "mačizmas" - vyriškasis šovinizmas.
Politologas Patricio Navia įspėjo, kad M.Bachelet sausį laukia sunki kova.
"Bachelet tai nėra gera naujiena", - sakė jis, nurodydamas, kad kartu sudėti dviejų dešiniųjų kandidatų balsai viršija M.Bachelet surinktus.
"Šiandien (dešiniųjų) Čilės aljansas užkariavo daugiau kaip 50 proc. šalies širdžių", - šypsodamasis sakė S.Pinera po to, kai J.Lavinas pažadėjo jį paremti antrame rinkimų rate.
Kiti apžvalgininkai pažymi, kad būtų neatsargu prognozuoti, jog visi J.Lavino rinkėjai antrame rate balsuos už S.Pinera.
Kita vertus, M.Bachelet centro kairės blokas per sekmadienį taip pat vykusius parlamento rinkimus pirmą kartą įgavo tvirtą abiejų Kongreso rūmų kontrolę.
"Mes triumfavome per prezidento, senatorių ir deputatų rinkimus. Manau, jog panašiai triumfuosim ir po mėnesio", - sakė R.Lagosas trumpame pareiškime per televiziją.
Jei M.Bachelet laimėtų, tai nuosaikią R.Lagoso socializmo politiką ji tęstų tuo metu, kai visoje Lotynų Amerikoje stiprėja kairiosios jėgos. Kairiųjų atstovai vadovauja Argentinai, Brazilijai, Urugvajui ir Venesuelai, o jų pavyzdžiu per artėjančius rinkimus gali pasekti Bolivija, Meksika bei Peru.
Daugelis rinkėjų pabrėžia, kad remia M.Bachelet, nes ji priešinosi diktatūrai, kai buvo jauna medicinos studentė.
8-ojo dešimtmečio viduryje ji ir jos motina buvo suimtos ir uždarytos į A.Pinocheto slaptosios policijos įsteigtą politinį kalėjimą. Joms pavyko išvengti pačių žiauriausių to meto kankinimų, tačiau jos buvo mušamos, laikomos užrištomis akimis bei marinamos badu. Vėliau jos buvo paleistos ir pasitraukė į tremtį.
M.Bachelet neseniai žurnalistams užsiminė, kad dėl jos praeities buvo labai sunku įsivaizduoti, jog ji galėtų tapti gynybos ministre R.Lagoso vyriausybėje, ypač atsižvelgiant į tai, kad Čilės karininkija yra labai konservatyvi.
"Buvau moteris, socialistė, agnostikė, gyvenau atskirai nuo vyro, - kalta dėl visų įmanomų nuodėmių", - sakė ji.
90 metų A.Pinochetas šiuose rinkimuose negalėjo balsuoti, nes šiuo metu jam paskirtas namų areštas dėl kaltinimų žmogaus teisių pažeidimais jo valdymo metu.
Per rinkimus prieš šešerius metus jis buvo laikomas areštinėje Londone dėl Ispanijos išduoto arešto orderio, taip pat susijusio su kaltinimais žmogaus teisių pažeidimais.