Net ir tada, kai JAV prezidentas vyksta į sąjungininkų šalis, padėjėjai skubiai surenka vadinamąją saugumo palapinę (viduje burzgia paslaptingi įrenginiai, pagaminta ji iš nepermatomos medžiagos) – ir ne kur kitur, o prezidento viešbučio kambaryje! Kai JAV vadovui prireikia perskaityti slaptą dokumentą ar be pašalinių ausų pasikalbėti telefonu, jis slepiasi šioje būdelėje, apsaugančioje nuo slaptų vaizdo kamerų ir pasiklausymo įrangos.
Amerikos saugumo pareigūnai reikalauja, kad jų viršininkai – ne tik prezidentas, bet ir kongresmenai, diplomatai, kiti politikai ir kariuomenės pareigūnai – viešėdami užsienyje, laikytųsi griežtų atsargumų priemonių. Vieša paslaptis, jog kartais svečių prisikvietę šeimininkai nesibodi neleistinai jais pasidomėti.
Jungtinės Valstijos pastarosiomis savaitėmis sulaukė nemenkos kritikos, paaiškėjus, jog Nacionalinio saugumo agentūra klausėsi tokių valstybių-sąjungininkių lyderių kaip Vokietijos kanclerė Angela Merkel telefoninių pokalbių. Rugpjūtį B. Obamos įkurta komisija, kuriai ir patikėta be kitų svarbių klausimų įvertinti ir tokią praktiką, šią savaitę ketina pristatyti preliminarią ataskaitą – galutinių išvadų bus laukiama gruodį. Amerikos pareigūnai spėja (ir netgi teigia galintys pateikti įrodymų), jog ir su jais pačiais užsienyje elgiamasi ne kitaip – net ir sąjungininkėse iš Europos Sąjungos (ES).
„Kad ir kur benuvyktum, į tokias šalis kaip Kinija, Rusija ir didžioji dalis arabų pasaulio – visur kyla sekimo grėsmė, todėl reikia niekada to nepamiršti ir imtis visų įmanomų apsaugos priemonių“, - teigia R. Jamesas.
Pavyzdžiui, per kelionę į Ameriką 2011 metais Baltųjų rūmų darytoje nuotraukoje įamžintas B. Obama, iš Rio de Žaneiro viešbučio kambaryje įkurdintos palapinės kalbantis su tuometine valstybės sekretore Hillary Clinton ir tuometiniu gynybos sekretoriumi Robertu M. Gatesu apie karinius veiksmus ore prieš Libiją, kurių buvo imtasi prieš dieną. Kitoje nuotraukoje, po trijų dienų darytoje Salvadore, JAV prezidentas įamžintas paslaptingoje palapinėje ataką aptarinėjantis su patarėjais.
JAV valstybės departamento, CŽV ir Nacionalinio saugumo tarybos atstovai atsisako suteikti daugiau informacijos apie priemones, kurių valdžia imasi saugodama savo pareigūnus užsienyje. Tačiau daugiau nei dešimt dabartinių ir buvusių įtakingų valstybės tarnautojų, dauguma kurių nepanoro atskleisti savo tapatybės, per interviu sutiko praskleisti paslapties šydą ir aptarti bent kelis tokius apsaugos metodus.
Jų spektras itin platus – nuo paprasčiausių instrukcijų į užsienį vykstantiems pareigūnams apgalvoti kiekvieną ištariamą žodį ar žengiamą žingsnį, reikalavimo po apsilankymo valstybės institucijoje apžiūrėti savo mobiliuosius, ar kartais juose neįsitaisė blakė, iki prezidento limuzino, kuris visada keliauja su šalies vadovu, bei įmantriausia įranga, užtikrinančia, jog asmeniniai pokalbiai ir išliks tik asmeniniai.
B. Obama turi specialiai koduojamą „BlackBerry“ mobilųjį telefoną. Vienas pareigūnas atskleidė, jog JAV prezidentas į užsienį negali vežtis savo „iPad“ planšetės, nes specialistai abejoja šio įrenginio saugumu.
Ypatingų saugumo priemonių imamasi ir Amerikos teritorijoje.
Kai kabineto sekretoriai ir vyriausieji saugumo pareigūnai pradeda eiti šias atsakingas pareigas, valstybė jų namuose įrengia specialius saugumo kambarius, kur turėtų vykti itin slapti pokalbiai, būtų galima saugiai naudotais darbiniu kompiuteriu ir skaityti slaptus dokumentus.
Remiantis kelių šimtų puslapių įslaptinta naudojimosi instrukcija, skirta šioms paslaptingoms patalpoms, jų sienos aptrauktos folija ir nepraleidžia jokio garso. Specialistai rekomenduoja joms rinktis patalpas po stogu, pageidautina be langų. Vienas iš asmenų, neseniai gavusių tokį kambarį – Jamesas B. Comey, naujasis FTB vadovas. Pareigūnai pasirūpino jo namais Vašingtone ir Naujojoje Anglijoje.
„Buvome tikri, jog kai kuriuose viešbučiuose, visai nesvarbu, kokioje šalyje, tokios įrangos yra“, - patvirtino pareigūnas.
Tiksliai pasakyti, kada Amerikos pareigūnai pradėjo kelionėse po užsienyje naudoti tokias palapines, negali niekas. Kaip teigia keli buvę teisėsaugos ir žvalgybos pareigūnai, George T. Tenetas, CŽV vadovavęs 1997-2004 metais, buvo pirmasis, pradėjęs jas vežiotis reguliariai.
„Clintonas ir Baltieji rūmai juo naudojosi kaip savo pasiuntiniu Artimuosiuose Rytuose Arafato laikais, jis visada buvo ten ir Izraelyje, kai tik prireikdavo. Ir visada turėjo būti pasirengęs ką nors slapto perskaityti, slaptai su kuo nors pasikalbėti. Jis ir pradėjo naudotis tokia slėptuve, darė tai visus savo darbo metus“, - teigia buvęs žvalgybos pareigūnas, dirbęs tiesiogiai su T. Tenetu.
Pareigūnas tvirtina, jog CŽV primygtinai pageidavo, kad palapine T. Tenetas naudotųsi Izraelyje, nes šios šalies pareigūnai turėjo vieną moderniausių sekimo įrangų pasaulyje.
„Didžiausias nerimas kildavo, kai mus priėmęs Izraelis norėdavo mums rezervuoti kambarius viešbutyje „King David“, - apie garsiausią Jeruzalės viešbutį prakalbo pareigūnas.
Bendrovėje „Opportunities Development Group“ Vašingtone dabar dirbantis ponas J. Woolsey teigia, jog tais laikais, kai 1993-1995 metais tekdavo keliauti po pasaulį kaip šalies aukščiausiam žvalgybos pareigūnui, jis teturėjęs koduojamą telefoną.
„Mes ir taip pirmavome pasaulyje technologijų požiūriu. Tačiau paskutiniojo XX a. dešimtmetyje, atėjus T. Tenetui, visi ėmė nerimauti dėl Kinijos, atėjo nauji laikai“, - sako J. Woolsey.
Prieš įrengiant saugumo palapinę, viešbučio numeriai atidžiai patikrinami dėl blakių ir radijo bangų. Buvęs vyresnysis valdžios pareigūnas, kuriam pačiam yra tekę vartyti slaptus dokumentus, pasislėpus nedidelėje palapinėje, sako, jos šios rūšies palapinės tikrai ne tokios patrauklios ir patogios kaip skirtosios turistiniams žygiams.
„Jaučiausi tarsi būčiau gūdžioje girioje, tačiau iš tikrųjų sėdėjau viešbučio kambaryje“, - juokiasi buvęs pareigūnas.
„Tereikia laikytis taisyklių, ką daryti ir ko nederėtų daryti. Man tikrai nereikėjo skambinti duše ar kažko panašaus“, - sako Williamas J. Lynnas III, kartu su B. Obama dirbęs buvęs gynybos sekretoriaus pirmasis pavaduotojas.
Oficialūs asmenys, vykstantys į Rusiją ir Kiniją, perspėjami neišnešti slaptų dokumentų už ambasados ribų ir jų neaptarinėti. Pastaraisiais metais nemažai privačių bendrovių žengė dar toliau – darbuotojams į Rusiją ir Kiniją draudžiama vežtis savo telefonus.
Tačiau svarbu nepamirši, jog, net ir kalbant apie amerikiečių šnipinėjimo istorijos neturinčias valstybes, faktas lieka faktu – nei viena gauta ar išsiųsta elektroninė žinutė nėra privatus reikalas.
„Veikiame nei akimirkai neužsimiršdami, jog viskas, ką veikiame su savo mobiliuoju ar „BlackBerry“ greičiausiai stebima kitų asmenų, ir tokių asmenų labai daug“,- samprotauja vienas Amerikos diplomatas.
Nors griežtos saugumo protokolų taisyklės ir griežtai reglamentuoja, ką daryti ir ko ne (pavyzdžiui, elementarus draudimas Baltųjų rūmų ir Nacionalinio saugumo tarybos personalui iš savo kompiuterių ir mobiliųjų jungtis prie socialinės žiniasklaidos (baiminantis virusų), pareigūnai pripažįsta, jog kiekvieną veiksmą mobiliajame įrenginyje sukontroliuoti yra labai sunku.
„Atsižvelgiant į patiriamą spaudimą ir faktą, jog mobiliųjų yra visur, praktikoje itin sudėtinga nuolat redaguoti susirašinėjimus, siekiant bet kokia kaina išsaugoti slaptą informaciją“, - pripažįsta vienas buvęs JAV diplomatas, turintis darbo Artimuosiuose Rytuose patirties.
