Prieš tai P. Sánchezas atmetė opozicijos lyderio Alberto Núñezo Feijóo iš konservatyvios Liaudies partijos (PP) reikalavimą, kad PSOE toleruotų PP mažumos vyriausybę, nes konservatoriai laimėjo rinkimus. PP prieš savaitę laimėjo rinkimus nemenka persvara, tačiau praktiškai neturi šansų suformuoti valdančiąją daugumą.
Dėl to A. N. Feijóo sekmadienį paprašė P. Sánchezo „skubaus susitikimo“ ir dar kartą paragino jį toleruoti PP vyriausybę, kad ketvirta didžiausia ES ekonomika išvengtų „blokados“, ilgos politinės aklavietės. Premjeras savo laiške atšovė, kad parlamentinėje demokratijoje svarbiausia ne būti rinkimų nugalėtoju, o ieškoti valdyti galinčios daugumos.
Tačiau ir PSOE iki jos dar toli. Be kairiųjų aljanso "Sumar" ir mažesnių regioninių partijų paramos, jai taip pat reikėtų susitarimo su savanoriškoje tremtyje Briuselyje gyvenančio Katalonijos separatistų lyderio Carleso Puigdemont'o partija "Junts". „Junts“ jau paskelbė, kad, be kita ko, reikalaus surengti referendumą dėl nepriklausomybės – tačiau jį P. Sánchezas gali atmesti.
PP rinkimuose iškovojo 137 mandatus, o PSOE turėjo tenkintis 121 vieta. Absoliuti dauguma yra 176 balsai, iki kurių abiem blokams yra toli.
Jei nepavyks sudaryti vyriausybės, šiuo metu ES Tarybai pirmininkaujančiai Ispanijai gresia nauji rinkimai 2023 m. pabaigoje arba 2024 m. pradžioje.
