Toliau dedamos pastangos siekiant išplėsti bendradarbiavimą tarp ginklų poreikį patiriančios Rusijos ir nuo pasaulio izoliuotos Šiaurės Korėjos, teigia leidinys Nors šaudmenų ir balistinių raketų tiekimas vertinamas kaip JT sankcijų pažeidimas, Maskva sustoti neketina. Ji atblokavo dalį įšaldyto Šiaurės Korėjos turto ir yra nusiteikusi suteikti šiai šaliai prieigą prie tarptautinės finansų sistemos, rašo „The New York Times“, remdamasis žvalgybos šaltiniais Vakarų šalyje, kuri yra JAV sąjungininkė.
Pasak žvalgybininkų, Pchenjanui buvo suteikta galimybė pasinaudoti 9 mln. dolerių (8,4 mln. eurų) iš bendros 30 mln. dolerių (28 mln. eurų) sumos, įšaldytos Rusijos finansų įstaigoje. Už atgautus pinigus Šiaurės Korėja ketina įsigyti naftos.
Negana to, fiktyvi Šiaurės Korėjos įmonė neseniai atidarė sąskaitą Pietų Osetijoje veikiančiame Rusijos banke. Toks žingsnis – tai būdas apeiti JT sankcijas, draudžiančias bankams plėtoti verslą su Šiaurės Korėja. Taigi, izoliuotosios statusą turinčiai šaliai atsirado galimybė vykdyti bankines operacijas ne tik su Rusija, bet ir per ją – su tokiomis „draugiškomis“ šalimis kaip Turkija bei Pietų Afrikos Respublika.
Su „The New York Times“ bendravę JAV oficialūs asmenys negalėjo išsamiai paaiškinti, kaip veikia bendradarbiavimo su Pietų Osetijos banku schema, tačiau, kaip teigė vienas aukšto rango pareigūnas, ji atitinka JAV įtarimus, susijusius su Šiaurės Korėjos pageidavimais, kuriuos Rusija galėtų įsipareigoti vykdyti mainais už pristatomus ginklus.
Bendradarbiavimas finansų srityje Rusijai gali atrodyti priimtinesnis nei karinių technologijų perdavimas Pchenjanui. Ekspertų teigimu, korėjiečius labiausiai domina šiuolaikiniai ginklai, pavyzdžiui, palydovinės technologijos ir atominiai povandeniniai laivai. Tačiau, nepaisant Maskvos ir Pchenjano suartėjimo, tarpusavio pasitikėjimas dar nėra pasiekęs tokio lygio, kad Rusija ryžtųsi atskleisti Šiaurės Korėjai „vertingas savo paslaptis“, teigia buvęs CŽA analitikas, Šiaurės Korėjos reikalų ekspertas.
Kadangi Rusija, šiaip ar taip, yra nuolatinė JT Saugumo Tarybos narė, sankcijų pažeidimo faktą ji veikiausiai neigs, mano politologijos profesorius Jamesas Brownas iš Tokijuje veikiančio JAV „Temple“ universiteto filialo, besispecializuojantis Rusijos ir Rytų Azijos šalių santykių srityje.
„[Rusija] bet kada gali pareikšti: „O, ne, juk bankas – privatus. Šiuo reikalu užsiims mūsų tyrėjai.“ Bet šitais žodžiais viskas ir pasibaigs“, – nurodė specialistas.
Kaip rašo „The Moscow Times“, Rusijos ir Šiaurės Korėjos suartėjimas, o ypač – karinėje srityje, gali nepatikti Kinijai: tokį procesą ji gali įvertinti kaip grėsmę savo pačios saugumui, juolab kad tai, kas vyksta, ji jau dabar laiko Maskvos kišimusi į Kinijos įtakos sferą.
Baltųjų rūmų atstovas nacionalinio saugumo politikai Johnas Kirby prieš mėnesį nurodė, kad po vienos į Ukrainą nukreiptos atakos buvo rasta Šiaurės Korėjos balistinės raketos skeveldrų. JAV žvalgybos duomenimis, Šiaurės Korėja, pažeisdama JT sankcijas, pristatė Rusijai balistinių raketų, kurių veikimo spindulys – beveik 900 kilometrų, pridūrė J. Kirby.
Kaip teigiama Didžiosios Britanijos Karališkojo jungtinio gynybos tyrimų instituto atliktos analizės išvadose, Šiaurės Korėja į Rusiją jau išsiuntė ir 2,5 mln. artilerijos sviedinių.
