Būtent po šio susitikimo pirmadienį ėmė sklisti gandai, kad V. Zalužnas gali būti atleistas.
Du žmonės „The Washington Post“ sutiko papasakoti apie susitikimą, jeigu nebus atskleista jų tapatybė, nes situacija yra itin delikati ir gali turėti nenuspėjamą poveikį tolesnei karo eigai bei Ukrainos saugumui.
Pirmadienį įvykusio susitikimo metu išryškėjo V. Zalužno ir V. Zelenskio nesutarimai dėl to, kiek šiais metais reikia mobilizuoti karių, teigė du šaltiniai.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas pasiūlė mobilizuoti apie 500 tūkst. kareivių, o šalies prezidentui šis skaičius pasirodė nepraktiškas, atsižvelgiant į uniformų, ginklų ir mokymo centrų stoką bei galimus iššūkius, susijusius su naujokų ėmimu, pridūrė šaltiniai. V. Zelenskis taip pat viešai sakė, jog Ukrainai trūksta lėšų, kad galėtų mokėti algas tokiam dideliam naujų kareivių skaičiui.
V. Zalužnas pareiškė, kad Ukrainai jau trūksta karių, nes daug jų žūsta mūšiuose, be to, Rusija planuoja mobilizuoti 400 000 žmonių, tvirtino šaltinis.
V. Zalužnui buvo pasiūlytos kitos pareigos, bet jis atsisakė ir planuoja išeiti į atsargą, rašo leidinys „The Washington Post“, kuriam Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas komentarų pateikti nesutiko. Aukštus postus užimantys V. Zalužno komandos nariai irgi gali būti atleisti, nurodė vienas šaltinis.
„The Times“ skelbia, kad V. Zelenskis dabar atsitraukė nuo sprendimo atleisti šalies kariuomenės vadą V. Zalužną, kai žiniasklaidoje išplito informacija apie galimą Ukrainos kariuomenės vado atleidimą.
Pasak leidinio, po pirmadienio susitikimo V. Zalužnas informavo savo pavaduotojus apie jo atleidimą, tačiau po pranešimų apie V. Zalužno atleidimą aukšto rango pareigūnai ir tarptautiniai partneriai, įskaitant JAV ir Jungtinę Karalystę, išreiškė susirūpinimą dėl tokio sprendimo. Vėliau, pasak „The Times“, V. Zelenskis atsitraukė nuo sprendimo atleisti V. Zalužną.
„The New York Times“ taip pat citavo buvusį aukšto rango Ukrainos pareigūną, kuris teigė, kad V. Zalužnas išsaugojo savo postą, nes informacija apie jo atleidimą pasiekė žiniasklaidą. Anot pareigūno, „dabar jie sulėtino procesą“.
„The Economist“ duomenimis, generolui buvo pasiūlytas Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretoriaus postas, tačiau jis atsisakė. O vyriausiojo kariuomenės vado pareigos esą buvo siūlytos Ukrainos žvalgybos vadui Kyrylui Budanovui ir sausumos pajėgų vadui Oleksandrui Syrskiui, kurie, pasak „The Times“, taip pat atsisakė.
„The Economist“ pažymi, kad O. Syrskis yra vienas iš labiausiai patyrusių armijos karininkų, jis buvo dviejų svarbiausių 2022 metų pergalių – prie Kyjivo ir Charkivo srityje – „operatyvinės smegenys“. „Bet griežtas jo požiūris į karo veiksmų organizavimą padarė jį nepopuliarų kariuomenėje“, – rašoma publikacijoje. O K. Budanovo požiūris į vadovavimą yra „kur kas labiau netradicinis ir nepatikrintas“, jis dar nėra vadovavęs didelei armijai.
Įtampa tarp V. Zelenskio ir V. Zalužno išryškėjo praėjusių metų lapkritį po „The Economist“ publikacijos, kurioje Ukrainos kariuomenės vadas užsiminė apie aklavietę kare. V. Zelenskis nepritarė tokioms generolo pastaboms apie situaciją mūšio lauke. „Financial Times“, remdamasis Ukrainos kariuomenės atstovų, buvusių prezidento administracijos darbuotojų ir komunikacijų strategijų ekspertų informacija, vėliau rašė, kad pernelyg optimistiniai kasdieniai Ukrainos prezidento pasisakymai, kuriais jis pasakoja apie Ukrainos kariuomenės pasiekimus, kuria prarają tarp valstybės vadovo administracijos ir karinės šalies vadovybės.
