D. Cameronas, pasak vieno iš kartu su jais buvusių žmonių, E. Kenny pasakė, kad teks surengti balsavimą. Bet nėra priežasčių nerimauti, viskas bus gerai.
Šis dialogas rodo, kad D. Cameronas, nepaisant visų jo padarytų klaidų, bent jau suprato, kokių sunkumų „Brexitas“ sukels artimiausiai Didžiosios Britanijos kaimynei. Tačiau visas supratingumas išgaravo pačiai britų vyriausybei nukentėjus nuo šokiruojančių referendumo rezultatų.
Tai buvo esminė klaida.
Per kitus dvejus su puse metų Airijos klausimas kiš koją deryboms, atskleis „Brexito“ retorikos trūkumus ir galų gale visą projektą pastatys į pavojų. Šią savaitę D. Camerono įpėdinė Theresa May ES lyderių maldavo padėti išeiti iš aklavietės, susidariusios ties Airijos siena.
Šis straipsnis apie tai, kaip Airijos klausimas pamažu užvaldė visą „Brexito“ projektą, yra paremtas pokalbiais su penkiais buvusiais ir esamais valdžios pareigūnais iš Dublino ir Londono. Jie prašė likti neidentifikuoti, nes pokalbiuose pateikė daug asmeninių detalių.
Jungtinei Karalystei palikus Europos Sąjungą, vienintele bloko sausumos siena su Didžiąja Britanija liktų 500 kilometrų linija, besitęsianti nuo Derio šiaurėje iki Dandolko pietuose. Šią sieną Airija paskelbė 1921 m. po Nepriklausomybės karo prieš britus.
10-ajame dešimtmetyje sienos kontrolė praktiškai išnyko, nes abi šalys prisijungė prie bendrosios Europos rinkos, o Belfasto susitarimas užtvirtino sunkiai pasiektą taiką etninių konfliktų nuniokotame krašte.
Kadangi „Brexito“ drama grasino vėl sugrąžinti pasienio kontrolės punktus, E. Kenny suprato, kad visi jo šalies laimėjimai atsidūrė pavojuje.
Apie tai jis pagalvodavo kas kartą, kai sėdėdamas savo kabinete pakeldavo akis į židinį, virš kurio kabojo airių revoliucionieriaus Michaelo Collinso portretas.
M. Collinsas vadovavo 1921 m. delegacijai, vedusiai derybas su Jungtine Karalyste dėl 26 pietų grafysčių nepriklausomybės.
Daugelio Airijos žmonių M. Collinsas dėl savo drąsos ir sumanumo laikomas didvyriu. Kiti regi jį kaip išdaviką, atsisakiusį šešių grafysčių šiaurėje. E. Kenny ir jo įpėdiniui Leo Varadkarui „Brexitas“ tapo proga įrodyti, kad jie yra verti M. Collinso.
„Istoriją visi išmanėme puikiai, – teigia Feargalas Purcellas, tuometinis E. Kenny spaudos atstovas ir dabartinis viešųjų ryšių kompanijos „Edelman“ direktorius. – Buvome pasiruošę ir diplomatiškai, ir strategiškai. Visi buvome tinkamai nusiteikę“.
Iki to laiko, kai buvo gauti JK referendumo rezultatai, E. Kenny su komanda savo europiečiams sąjungininkams jau buvo paruošę žinią: jums rūpi patekti į rinką, o mums rūpi išsaugoti taiką.
Briuselyje suveikė ir dar vienas veiksnys, apie kurį paprastai nutylima.
Pasak buvusio patarėjo, Šiaurės Airija buvo ta vieta, kur „Brexito“ stovyklos „fantazijos“ susidūrė su realybe. Tiems, kas norėjo iliustruoti sunkumus, galinčius ištikti po „Brexito“, Šiaurės Airija buvo puikus pavyzdys.
Airiai suprato, kad jie bando išversti atviras duris.
Nors konflikto detalės jau nyko iš atminties, daugelis ES lyderių vis dar prisiminė jo žiaurumus – jei ką, jiems mielai primindavo airių diplomatai, – taigi baimė grįžti prie smurto buvo reali. Michelis Barnieris, ES vyriausiasis derybininkas, airių atžvilgiu buvo nusiteikęs ypač palankiai – prieš beveik 20 metų jis dirbo ES komisaru, bandžiusiu įvesti regione taiką.
Britai, kurie vargu ar apsvarstė šį klausimą, buvo tam nepasirengę. Bandydamas spręsti vidines problemas, D. Cameronas savo pareigūnams nurodė iki referendumo neplanuoti jokių išvykų, kad „išėjimo“ kampanija negautų papildomų argumentų.
2016 m. liepą, kai ministrės pirmininkės pareigas pradėjo eiti Theresa May, airiai jau buvo suformulavę sienos problemą, o ES buvo nusprendusi nedaryti nieko, kas galėtų sugriauti taiką.
Kai po šešių mėnesių Th. May nuvyko į Dubliną, E. Kenny pakartojo savo poziciją, išpešdamas iš ministrės pirmininkės pasižadėjimą vengti grįžimo prie „praeities nesutarimų“.
Airiai įtarė, kad Th. May vis dar nesuprato, kokio rimtumo nuolaidą jiems ką tik įteikė.
2017 m. balandį Komisija Airijos sieną pavertė vienu iš trijų pagrindinių klausimų, kuriems esą reikia skirti „pakankamai dėmesio“ – tik tada bus galima aptarti būsimus prekybinius santykius su Jungtine Karalyste.
Britai negalėjo patikėti tuo, kas vyksta, teigė vienas mūsų kalbintas Airijos pareigūnas. Jie jautėsi vos akimirkai paleidę iš akių kamuolį.
Birželį, kai L. Varadkaras pakeitė E. Kennį, modelis jau buvo nustatytas, nors fonas per tą laiką smarkiai pasikeitė.
Netikėtai pasibaigusiuose JK rinkimuose torių pralaimėjimas Th. May kainavo balsų daugumą ir – žiaurus lemties posūkis – paliko ją priklausomą nuo Šiaurės Airijos Demokratų junionistų partijos.
Jungtinėje Karalystėje niekam taip nerūpi britų valdžia Šiaurės Airijoje, kaip pačios Šiaurės Airijos junionistams. Nors junionistai yra už „Brexitą“, likti neatskiriama JK dalimi yra jų „raison d'etre“, ir jie priešinasi viskam, kas gali nulemti atskyrimą.
Situacijai JK paaštrėjus, tai neišvengiamai sukėlė reakciją Dubline. Dalis airių jautė, kad britai tik apsimeta nuoširdžiai kalbantys apie tai, kaip svarbu išlaikyti atvirą sieną.
Viena frazė jiems ypač strigo gerklėse. Th. May ir jos ministrai kartojo siekiantys išsaugoti sieną „kiek įmanoma be trinties“.
Airiai išgirdo: mes padarysime viską, ką galime, bet...
To nepakako. Airija ir ES reikalavo raštiškų garantijų, kad siena išliks kokia buvusi. 2017 m. gruodį Th. May šį įsipareigojimą patvirtino.
Nuo tada viskas ir prasidėjo.
Regzdama atsarginį planą ir bandydama laikytis duoto pažado, nors tai ir kiša pagalius deryboms į ratus, Th. May renkasi kompromisą, kuris nedžiugina praktiškai nė vienos iš JK frakcijų.
Ji teigia užsitikrinusi svarbias nuolaidas. Tačiau „Brexito“ šalininkai tuo garsiai piktinasi, nes ryšiai su ES muitų sąjunga riboja jų laisvę megzti prekybinius sandorius. Airių junionistai nepatenkinti, nes tai gali sukelti kliūtis Jungtinės Karalystės viduje.
Užtai Airija stovi ant diplomatinio triumfo slenksčio, jei tik Th. May kokiu nors būdu pavyks pernešti savo planą per finišo liniją.
Net jei ir nepavyks, gresiantis chaosas gali baigtis netgi dar švelnesniu išėjimu iš bloko, o airiams tai irgi kuo puikiausiai tiktų.
Tačiau kyla pavojus, kad didžiausi JK euroskeptikai gali pasinaudoti ministrės pirmininkės minkštumu ir suorganizuoti „Brexitą“ be jokių išlygų. Pagal šį scenarijų Airija būtų viena iš labiausiai nukentėjusių šalių. Ir pareigūnai Dubline žinotų, kad tai jų atkaklūs reikalavimai dėl sienos nugramzdino susitarimą.
Dalis airių vis dėlto nerimauja, kad įvarė britus į kampą. Vienas pareigūnas tai suformulavo taip: „Airijai tai taps neįtikėtinu diplomatiniu triumfu. Arba strategine klaida“.
