„Kariuomenei dabartinė padėtis yra prasčiausia per daugiau kaip 40 metų nuo tada, kai pradėjau tarnybą“, – Chiu Kuo-chengas sakė parlamentui, kai nuo penktadienio, kuomet Pekinas minėjo savo Nacionalinę dieną, Taivano oro gynybos zoną pažeidė apie 150 Kinijos karo lėktuvų.
Šie antskrydžiai sukėlė Vašingtono kritiką, o Taivano prezidentė Tsai Ing-wen antradienį paskelbtame straipsnyje įspėjo apie „katastrofiškas pasekmes“, jei sala atitektų Kinijai.
Taivanas gyvena nuolatinėje Kinijos invazijos grėsmėje, ji šią savarankišką demokratinę salą laiko savo teritorija, kurią vieną dieną, jei prireiktų, gali užimti jėga.
Prezidentas Xi Jinpingas, kuris Taivano užėmimą pavadino „neišvengiamu“, praėjusią savaitę laiške naujai išrinktam pagrindiniam Taivano opozicijos lyderiui taip pat apibūdino Kinijos ir Taivano santykius kaip „prastus“.
Chiu perspėjo, kad net „nedidelis neatsargumas“ ar „klaidingas apskaičiavimas“ gali sukelti „krizę“ Taivano sąsiauryje, ir pridūrė, kad 2025 metais Pekinas gali pradėti plataus masto puolimą.
„Ji ir dabar yra pajėgi, tačiau turi apskaičiuoti, kokią kainą turės sumokėti ir kokio rezultato ji nori pasiekti. Po 2025 metų išlaidos ir nuostoliai bus sumažinti iki minimumo“, – sakė Chiu, nepateikdamas išsamesnės informacijos.
Nuo 2016 m., kai Tsai buvo išrinkta, Pekinas padidino karinį, diplomatinį ir ekonominį spaudimą Taivanui dėl prezidentės požiūrio, jog sala „jau yra nepriklausoma“ ir nėra „vienos Kinijos dalis“.
Antradienį paskelbtame straipsnyje Tsai teigė, kad Taivanas „padarys viską“, kad apsisaugotų nuo grėsmių, tačiau sala tikisi taikaus sambūvio su Kinija.
