ES vadovai ketvirtadienį paskelbė priėmę sprendimą suteikti Sakartvelui oficialų šalies kandidatės statusą bei su Ukraina ir Moldova pradėti derybas dėl stojimo į sąjungą.
Šios trys buvusios sovietų respublikos pasiprašė priimamos į bloką po to, kai Kremlius pernai pradėjo plataus masto karą Ukrainoje.
Sakartvelo atveju, ES narystė yra „nepriklausomos valstybės išlikimo reikalas“, naujienų agentūrai AFP per atstovą perduotose rašytiniuose komentaruose teigia M. Saakašvilis.
„Jei Sakartvelas liks arba bus paliktas pilkojoje zonoje, jis, kaip nepriklausoma valstybė, galėtų išnykti“, – anglų kalba parašytame tekste aiškino jis.
2022 m. ES suteikė kandidačių statusą Kyjivui bei Kišiniovui, tačiau Tbilisiui nurodė, kad jam pirma reikės pertvarkyti savo teismų ir rinkimų sistemas, labiau užtikrinti spaudos laisvę ir apriboti oligarchų galias.
Sakartvelas, kurį Rusija buvo aneksavusi XIX a. ir vėliau 1921 m., paskutinę rusų invaziją patyrė 2008 m., kuomet šalies prezidentu buvo M. Saakašvilis.
Prieš 15 metų kilęs penkių dienų karas tapo įtampos su Maskva dėl Tbilisio siekio stiprinti ryšius su Vakarais kulminacija.
Po to, kai Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy ES vardu padėjo sudaryti paliaubas, Rusija pripažino dviejų nuo Sakartvelo atsiskyrusių regionų – Abchazijos ir Pietų Osetijos nepriklausomybę ir jose įkūrė savo nuolatines karines bazes.
Daugelis Sakartvelo gyventojų mano, kad narystė ES apsaugotų Kaukazo šalį nuo naujos rusų agresijos, kurios ypač imta baimintis po to, kai Maskva užpuolė Ukrainą.
„Stiprinti demokratiją“
Lapkritį Europos Komisija rekomendavo ES vadovams suteikti Sakartvelui oficialų kandidatės statusą su sąlyga, kad Tbilisio vyriausybė įgyvendins atitinkamas reformas.
Pasak M. Saakašvilio, pagrindinė kliūtis Sakartvelo kelyje į 27 nares turinčią ES yra ta, kad, valdant Sakartvelo svajonių partijai, šalyje smarkiai pablogėjo demokratijos padėtis.
Partiją įsteigė turtingiausias žmogus Sakartvele Bidzina Ivanišvilis, kuris turtus susikrovė Rusijoje ir savo šalyje yra laikomas tikruoju jos vadovu, nors jokių oficialių politinių pareigų ir neina.
„Padėtis Sakartvele yra tokia, kad valstybę užėmė Rusijos oligarchas“, – teigė M. Saakašvilis. „Jis kontroliuoja visas institucijas, o Rusiją per jį daro joms įtaką.“
Kritikai kaltino Sakartvelo svajonių vyriausybę slapta bendradarbiaujant su Kremliumi ir kliudant Sakartvelui siekti ES narystės, nors Sakartvelo valdžia su tokiais kaltinimais nesutinka.
Ji teigia, kad narystė Europos Sąjungoje ir NATO, kuriai pritaria maždaug 80 proc. gyventojų, yra numatyta Sakartvelo svajonių vyriausybės parengtoje šalies konstitucijoje.
„Putinas turi pralaimėti“
M. Saakašvilis aiškino, jog ES suprato, kad, ignoruojant oligarchų valdomo Tbilisio režimą, galima sulaukti atitinkamų pasekmių, todėl siūlymu Sakartvelui suteikti šalies kandidatės statusą „gali būti mėginama sustiprinti demokratiją“ šioje šalyje.
Sakartvelui įstojus į ES reikštų, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „pralaimės“, teigė jis.
„Rusija plečiasi į kitą Juodosios jūros pusę, kuri nuo seno buvo laikoma Rusijos vidiniu kiemu.“
„Jei norime, kad Europa turėtų kokią nors ateitį, Putinas turi pralaimėti“, – rašė jis.
Vakarus karštai remiantis reformatorius M. Saakašvilis Sakartvelo prezidentu buvo 2004–2013 m., o vėliau pabėgo į Ukrainą, kur ėjo vyriausiojo prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjo reformų klausimais pareigas.
Sakartvelo teismo už akių nuteistas šešeriems metams kalėjimo už piktnaudžiavimą valdžia, 2021 m. grįžęs į tėvynę, jis buvo areštuotas. Žmogaus teisių gynimo grupių teigimu, jam pareikšti kaltinimai buvo politinio atspalvio.
55 m. M. Saakašvilis kaltino Sakartvelo kalėjimo sargus netinkamu elgesiu, o po to, kai jis paskelbė 50 dienų bado streiką, gydytojai pareiškė rimtą susirūpinimą dėl jo sveikatos.
V. Zelenskis apkaltino Tbilisio vyriausybę V. Putino nurodymu M. Saakašvilį „marinant lėta mirtimi“ ir, kartu su Lenkija ir dar keliomis Europos šalimis, pareikalavo, kad jis būtų paleistas.
