Tokiu atveju prie stalo kartu turi sėdėti ir Ukrainos opozicijos atstovai, pareiškė jis Vienoje. Kitaip toks susitikimas esą neturės prasmės.
S. Lavrovas pabrėžė, kad apskritai Rusija yra už platų, nacionalinį dialogą Ukrainoje.
Kalbėdamas apie gegužės 25-ąją numatytus Ukrainos prezidento rinkimus, ministras sakė, kad Rusija netrukus apsispręs dėl savo pozicijos. Rinkimai, anot jo, turi būti laisvi ir demokratiški.
Rusijos užsienio reikalų ministras S. Lavrovas antradienį pareiškė, kad būtų „neįprasta“ rengti prezidento rinkimus Ukrainoje tuo metu, kai vyriausybė siunčia kariuomenę kautis su dalimi savo piliečių.
Kalbėdamas Vienoje po Europos Tarybos susitikimo, S.Lavrovas sakė, kad pasiūlymai surengti naujas tarptautines derybas Ženevoje, siekiant sumažinti įtampą Ukrainoje, prilygtų „vaikščiojimui ratais“ ir kad tokių derybų pažanga būtų įmanoma tik tuo atveju, jeigu į jas būtų įtraukti rusakalbių regionų atstovai.
S. Lavrovas ir jo kolega iš Ukrainos Andrejus Deščica antradienį Vienoje dalyvavo Europos Tarybos metiniame susitikime. Po pietų abu jie Vienos oro uoste turėtų susitikti pokalbių su Vokietijos užsienio reikalų ministru Franku-Walteriu Steinmeieriu, kuris neseniai užsiminė apie naują Ženevos konferenciją.
Ukraina sako esanti pasirengusi naujam derybų ratui
Ukraina yra pasiruošusi naujam derybų ratui Ženevoje, siekiant deeskaluoti politinę krizę su Rusija, jeigu Maskva palaikys gegužės 25 dieną vyksiančius prezidento rinkimus, antradienį pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministro pareigas einantis Andrijus Deščycia.
„Jeigu Rusija yra pasiruošusi įsipareigoti palaikyti tuos rinkimus ir eliminuoti šią grėsmę, ir eliminuoti savo paramą ekstremistiniams elementas Ukrainoje, mes esame pasirengę dalyvauti tokiame derybų rate“, – sakė jis spaudos konferencijoje po Europos Tarybos susitikimo dėl Ukrainos krizės, kuris vyko Vienoje.
A.Deščycia sakė, kad jo vyriausybė galėtų palaikyti kitą Ženevos derybų ratą, jeigu visos šalys sutartų įgyvendinti jame priimto dokumento sąlygas. „Tačiau... Ukrainos prioritetas yra surengti prezidento rinkimus“, – pareiškė jis.
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas antradienį pareiškė, kad būtų „neįprasta“ rengti prezidento rinkimus Ukrainoje tuo metu, kai vyriausybė siunčia kariuomenę kautis su dalimi savo piliečių.
Kalbėdamas Vienoje po Europos Tarybos susitikimo, S.Lavrovas sakė, kad pasiūlymai surengti naujas tarptautines derybas Ženevoje, siekiant sumažinti įtampą Ukrainoje, prilygtų „vaikščiojimui ratais“ ir kad tokių derybų pažanga būtų įmanoma tik tuo atveju, jeigu į jas būtų įtraukti rusakalbių regionų atstovai.
Rusijos Dūmos pirmininkas perspėjo dėl „genocido“ Ukrainoje
„Mes susiduriame su tikru genocidu, su rusų ir ukrainiečių tautų genocidu jau dabartiniame XXI amžiuje“, – sakė žemųjų parlamento rūmų Valstybės Dūmos pirmininkas forume dėl dialogo neramiajame Balkanų regione.
„Vykdoma baudžiamoji operacija prieš žmones, reikalaujančius apsaugoti žmogaus teises ir federalizuoti šalį (Ukrainą)“, – sakė S.Naryškinas, atvykęs vienos dienos vizito į tradiciškai Rusiją palaikančią Serbiją.
Šis jo pareiškimas nuskambėjo po Kijevo vyriausybės pajėgų ir prorusiškų kovotojų naujų kruvinų susirėmimų Ukrainos rytinėje ir pietinėje dalyse.
Ukraina prašo Vakarų pagalbos
Ukrainos užsienio reikalų ministro pareigas einantis Andrijus Deščycia antradienį Vienoje paprašė tarptautinės bendruomenės padėti užtikrinti prezidento rinkimus gegužės 25 dieną, nepaisant Maskvos remiamų provokacijų.
„Paprašėme partnerių padaryti viską, kas įmanoma, kad būtų pašalintos išorinės grėsmės ir provokacijos, kurias remia Rusija Ukrainoje, kad šie rinkimai įvyktų laisvu ir demokratiniu būdu“, – sakė A.Deščycia po Europos Tarybos susitikimo dėl Ukrainos krizės, kuris vyko Vienoje.
Anksčiau jis sakė, kad Ukraina yra pasiruošusi naujam derybų ratui Ženevoje politinei krizei su Rusija deeskaluoti, jeigu Maskva palaikys gegužės 25 dieną vyksiančius prezidento rinkimus.
„Jeigu Rusija yra pasiruošusi įsipareigoti palaikyti šiuos rinkimus, eliminuoti šią grėsmę ir eliminuoti savo paramą ekstremistiniams elementams Ukrainoje, mes esame pasirengę dalyvauti tokiame derybų rate“, – sakė jis per spaudos konferenciją po Europos Tarybos susitikimo dėl Ukrainos krizės Vienoje.
A.Deščycia sakė, kad jo vyriausybė galėtų palaikyti kitą Ženevos derybų ratą, jeigu visos šalys sutartų įgyvendinti jame priimto dokumento sąlygas.
„Tačiau... Ukrainos prioritetas yra surengti prezidento rinkimus“, – pareiškė jis.
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas antradienį pareiškė, kad būtų „neįprasta“ rengti prezidento rinkimus Ukrainoje tuo metu, kai vyriausybė siunčia kariuomenę kautis su dalimi savo piliečių.
Kalbėdamas Vienoje po Europos Tarybos susitikimo, S.Lavrovas sakė, kad pasiūlymai surengti naujas tarptautines derybas Ženevoje, siekiant sumažinti įtampą Ukrainoje, prilygtų „vaikščiojimui ratais“ ir kad tokių derybų pažanga būtų įmanoma tik tuo atveju, jeigu į jas būtų įtraukti rusakalbių regionų atstovai.
Šalis toliau ritasi karo link
Ukrainoje abiem konflikto šalims laidojant žuvusiuosius, šalis toliau ritasi karo link, o Rusijos ir vieningos Ukrainos šalininkai kaltina vieni kitus draskant valstybę.
Antradienį ryte Rytų ir Pietų Ukrainoje buvo ramu, tačiau kelios dienos, pareikalavusios daugiausiai aukų nuo pat separatistinio sukilimo pradžios, transformavo Ukrainos konfliktą, sugriežtino pozicijas ir paliko mažai galimybių taikiam sprendimui.
Separatistų kontroliuojamame Kramatorske Rytų Ukrainoje, kurį praėjusį savaitgalį puolė ukrainiečių pajėgos, gatvėmis, kur tebestovi barikados iš padangų ir medžių kamienų, buvo nešamas 21 metų slaugytojos Julijos Izotovos karstas. Procesijos kelias buvo nubarstytas raudonais gvazdikais.
Prie Švč.Trejybės cerkvės septyni dvasininkai vadovavo maldai už moterį, pakirstą didelio kalibro kulkų, kurias, kaip mano miestiečiai, paleido ukrainiečių kariai.
„Jie į mus šaudė. Kodėl? Todėl, kad nenorime gyventi su fašistais?“ – klausė 58 metų Sergejus Fominskis, kuris verčiasi darydamas nuotraukas dokumentams ir kuris su žmona atėjo į laidotuves.
„Mes ne vergai. Prieš nieką nesiklaupiame“, – sakė jis.
Tuo tarpu Juodosios jūros uostamiestyje Odesoje, kuri anksčiau buvo taikus, daugiaetninis miestas ir kur penktadienį žuvo per 40 žmonių – daugiausiai nuo vasario mėnesio, kai buvo nuverstas prorusiškas Ukrainos prezidentas, iš mikroautobuso buvo iškeltas atviras Andrejaus Biriukovo karstas, kuris buvo nuneštas į gatvės kampą, kur velionis buvo nušautas.
35 metų Ukrainos vienybės šalininkas A.Biriukovas žuvo tą dieną, kai šimtai prorusiškų aktyvistų, ginkluotų kirviais, grandinėmis ir šaunamaisiais ginklais, užpuolė ukrainiečių demonstraciją, o vakare prorusiški separatistai užsibarikadavo pastate, kuris buvo padegtas ir kur žuvo dešimtys žmonių.
Prie karsto stovėjo apie 50 žmonių, kurie dėjo ant jo gvazdikus ir rožes. Plevėsavo Ukrainos vėliava, per garsiakalbį skambėjo patriotinė daina apie kritusius didvyrius.
Giminaičiai verkė, viena jauna moteris raudodama parkrito ant kelių. Vieta, kur tas vyras žuvo, buvo pažymėta gėlėmis ir Ukrainos vėliavėlėmis.
„Vyriausybė nesugebėjo apsaugoti savo pačios žmonių. Milicija baisiai susimovė“, – sakė 56 metų Nikita su geltonos ir melsvos – Ukrainos vėliavos – spalvų raiščiu ant rankos.
Penktą dešimtį metų einantis Sergejus taip pat atėjo atiduoti pagarbos velioniui. Jis sakė, kad smurtas „buvo importuotas į Odesą“.
„Mes didžiavomės Odesa kaip unikalia vieta, kur žmonės gyvendavo taikiai, nepriklausomai nuo savo įsitikinimų, religijos ir rasės, – sakė jis. – Dabar visa tai dingo“.
Pastarąsias kelias dienas vyriausybės pajėgos intensyvino puolimą rytuose, kur separatistai sukilėliai iki šiol tvirtai laikosi savo pagrindinėje tvirtovėje Slovjansko mieste. Kovotojams netgi pavyko numušti tris Ukrainos karinius sraigtasparnius.
Vidaus reikalų ministras Arsenas Avakovas antradienį nurodė, kad per 30 separatistų žuvo per susirėmimus Slovjansko prieigose, tačiau jokie kiti šaltiniai šio skaičiaus nepatvirtino. Sukilėliai, kurie išprovokavo kautynes pirmadienį, iš pasalų atakavę vyriausybės pajėgas, tvirtino, kad žuvo tik keturi jų bendražygiai.
Vakarų šalys tvirtina, kad sukilimui vadovauja Rusijos agentai ir kad Maskva kursto smurtą, skleisdama propagandą per Rusijos televizijos kanalus, kurie Kijevo vyriausybę įvardija „fašistais“.
„Kai kada atrodo, kad Rusija iš naujo kovoja Antrajame pasauliniame kare. Visur fašizmas; visur priešai. Mobilizuojamos istorijos dvasios“, – Švedijos užsienio reikalų ministras Carlas Bildtas parašė socialiniame tinkle „Twitter“.