aA
Kol pasaulyje vyksta „vakcinų lenktynės“, bandant kuo greičiau rasti būdą, kaip užsitikrinti imunitetą nuo COVID-19, ir nugalėtojas kol kas neaiškus, Vengrijos valdžia pareiškė esanti pasirengusi naudoti Rusijoje pagamintą vakciną „Sputnik V“, kurios veiksmingumas, anot tos pačios Rusijos, siekia net 95 proc. Ekspertai tokiais teiginiais labai abejoja.

Tarp kitų Vengrijos svarstomų kandidatų taip pat minima ir Kinijoje gaminama vakcina. Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbano oponentai tvirtina, kad už sprendimo naudoti „vakcinas iš Rytų“ slepiasi ne rūpestis vengrų sveikata, o elementari politika, rašo svoboda.org.

Nedidelė pirmoji „Sputnik V“ siunta jau pasiekė Vengriją, prieš daugiau nei savaitę parlamente pareiškė šalies užsienio reikalų ir prekybos ministerijos vadovas Peteris Szijjarto. Anot šalies diplomatijos vadovo, kartu su vakcina atvyko ir visi reikalingi dokumentai, Vengrijoje bus atlikti kontroliniai bandymai, kurie ir parodys, ar „Sputnik V“ saugi, veiksminga ir ar galima ją rekomenduoti masinei Vengrijos piliečių vakcinacijai.

Vengrijos užsienio reikalų ministerijos vadovas pakartojo rusiškos vakcinos kūrėjų argumentus, esą, šiuo metu vykdomas trečias vakcinos klinikinių bandymų etapas, kurio metu demonstruojamas 92 proc. veiksmingumas (visai neseniai Rusijos tiesioginių investicijų fondas išplatino naują informaciją, esą, vakcinos veiksmingumas siekia 95 proc.).

Rusišką vakciną Vengrija įsivežė neatsitiktinai: kyla rimtų klausimų
© Reuters / Scanpix

P. Szijjarto tikina, kad Vengrijos valdžia akylai stebi situaciją su vakcinos kūrimu Vakaruose ir yra pasirengusi ja naudotis, kai tik bus galima tą daryti. Tik Vengrija visgi labiau linkusi pasitikėti Rytais, įskaitant ir Kiniją.

„Kalbėjausi telefonu su savo kolega iš Kinijos, sutarėme tęsti konsultacijas. Kai tik kinų kuriama vakcina pasieks stadiją, kai jos bus galima atsigabenti į Vengriją, mes atliksime reikiamus tyrimus“, – teigia Vengrijos užsienio reikalų ministerijos vadovas.

Anksčiau teigta, kad, remiantis susitarimu su Rusijos Federacijos sveikatos apsaugos ministerija, jeigu Vengrijos pareigūnams nekils kokių nors abejonių dėl laboratorinių ir klinikinių bandymų, antroje sausio pusėje šalį pasieks didelė siunta „Sputnik V“ vakcinos, skirtos masinei vakcinacijai.

Kadangi apie Kinijoje gaminamą vakciną kol kas žinoma nedaug, o „Sputnik V“ jau Vengrijoje, diskusijos, kaip apsaugoti šalies žmones nuo COVID-19, daugiausia susijusios būtent su Rusijos vakcina.

Virusologas Gaboras Kemeneši iš Szegedo universiteto neabejoja kolegų iš Rusijos profesine kompetencija, tačiau pažymi, kad egzistuoja, kaip teigia pats akademikas, „vakcinavimo nacionalizmo“ rizika.

Rusišką vakciną Vengrija įsivežė neatsitiktinai: kyla rimtų klausimų

Kitais žodžiais tariant, lemiamas veiksnys vertinant „Sputnik V“ bus ne tyrimų rezultatai ir besiskiepijančių saugumas, o V. Orbano valdžios geopolitiniai motyvai.

Per neseniai vykusius parlamentinius debatus, skirtus kovai su koronaviruso pandemija, dalis šalies opozicijai priklausančių parlamentarų savo kolegoms iš valdančiosios partijos pasiūlė tapti Rusijoje pagamintos vakcinos bandymų savanoriais.

Valdžios reakcija kritikų tikrai nenuramino, greičiau jau atvirkščiai.

Valdančiosios „Fides“ partijos atstovai šiuo klausimu visada laikėsi santūrios, tačiau politine prasme labai aiškios pozicijos. „Akivaizdu, kad, jeigu veiksminga vakcina pirmiau atsiras Rytuose, tuomet nei Briuselio, nei stambiausių Europos farmacijos bendrovių (pavyzdžiui, „Big Pharma“) lobistai mūsų jokiais būdais neprivers atsisakyti sprendimo Vengrijai užpirkti būtent tokios vakcinos“, – pareiškė Vengrijos užsienio reikalų ir prekybos ministerijos informacijos valdymo vadovas Tomašas Menceris.

Rusišką vakciną Vengrija įsivežė neatsitiktinai: kyla rimtų klausimų
© Reuters / Scanpix

Pats Vengrijos ministras pirmininkas V. Orbanas tvirtina, kad „Vakarai rusų pagamintai vakcinai prieštarauja dėl ideologinių priežasčių“ ir netgi (tiesą sakant, jau tikrai ne pirmą kartą) naudoja terminą „lėlininkas“, kuris, anot politiko, atsakingas už nuolatinius išpuolius prieš Vengriją – tai milijardierius iš Amerikos ir vengrų kilmės filantropas George‘as Sorosas.

„Tikrai ne Sorosui spręsti, kuri vakcina gera, o kuri ne. Tai sprendžia laboratorijos ir žmonės, kuriems bus sudarytos sąlygos rinktis norimą vakciną“, – per interviu Vengrijos valstybiniam radijui prieš savaitę kalbėjo šalies ministras pirmininkas.

Europos vaistų agentūra atkreipia dėmesį, jog Vengrijos kaip Europos Sąjungos narės veiksmai prieštarauja Europoje taikomai vakcinų licencijavimo praktikai.

„Kyla klausimų, kodėl Europos Sąjungos valstybė narė nori savo piliečiams siūlyti vakciną, kurios neištyrė ir nerekomenduoja Europos vaistų agentūra“, – teigiama Europos Komisijos išplatintame pareiškime.

Tik bėda ta, kad tiesioginio draudimo importuoti gydymui ir profilaktikai skirtų priemonių iš konkrečių valstybių Europos Sąjungos teisės aktuose nėra, pripažįsta Briuselis.

Vengrijos opozicija atkreipia dėmesį į faktą, kad V. Orbanas išreiškė pasiryžimą naudoti „Sputnik V“ vakciną būtent eilinio konflikto tarp Europos Sąjungos ir konservatyviųjų Lenkijos ir Vengrijos valdžių kontekste.

Rusišką vakciną Vengrija įsivežė neatsitiktinai: kyla rimtų klausimų
© Reuters / Scanpix

Budapeštas ir Varšuva neseniai blokavo Europos Sąjungos priimtą biudžetą, įskaitant ir specialų 750 mlrd. eurų fondą, skirtą kovai su pandemijos padariniais. Vengrijos ir Lenkijos protestas paskatino likusių Europos Sąjungos valstybių narių sprendimą susieti atskirų valstybių narių prieigą prie Sąjungos biudžeto su bendrųjų teisės normų paisymu.

Briuselis jau seniai kaltina „Fides“ ir „Teisės ir teisingumo“ partijų sudarytą vyriausybę pažeidinėjant šias normas – dėl Lenkijoje įvykdytos teismų reformos, dėl Vengrijoje priimto naujo žiniasklaidos įstatymo ir dėl daugybės kitų sprendimų. Pradėtas oficialus tyrimas dėl abejų vyriausybių veiksmų, nukreiptų, kaip teigia Briuselis, prieš teisinės valdžios nepriklausomybę ir spaudos laisvę.

Sunku pamiršti ir itin turtingą V. Orbano vyriausybės bendradarbiavimo su Kremliumi istoriją, ir ne tik su Kremliumi, bet ir su kitais autoritariniais režimais, pirmiausia su Kinijos ir Turkijos. Būtina paminėti sutartį su „Rosatom“ dėl naujų reaktorių statybos Vengrijos atominėje jėgainėje „Pakš“ (projektas vertinamas 12,5 mlrd. eurų).

Europos Sąjungos ir Jungtinių Valstijų kritikos sulaukė ir skolinimosi sąlygos, kurias Vengrijai užtikrino Rusijos tarptautinis investicinis bankas – buvęs komunistinių laikų Abipusės ekonominės paramos tarybos bankas. Banko vadovybė įtariama ryšiais su Rusijos specialiosiomis tarnybomis. V. Orbanas Budapešto vykdomą „Rytų vektoriaus“ politikos skatinimą argumentuoja tuo, kad, kaip teigė viename iš savo rugsėjo mėnesio pasisakymų, „Vakarai Vidurio Europos akyse praradę patrauklumą. Mūsų gyvenimo būdas Vakarams neatrodo priimtinas“.

V. Orbanas ne kartą save vadino „neliberaliosios demokratijos“ šalininku, nors, kaip sako politikos analitikas iš Vokietijos Faulkeras Wagneris, jam labiau tiktų apibrėžimas „demokratiškai teisėta autokratija“.

Kad ir kaip ten būtų, situacija dėl „Sputnik V“ importo į Vengriją susiklostė gana specifiniame politiniame kontekste. O ir pačių vengrų noras skiepytis nuo COVID-19 – ir visai nesvarbu, ar rusiška, ar kokia kita vakcina – labai nedidelis.

Remiantis neseniai atlikto viešosios nuomonės tyrimo duomenimis, vos 18 proc. apklaustųjų išreiškė pasirengimą skiepytis vos tik bus sukurta, patvirtinta ir rinką pasieks saugi vakcina. 50 proc. vengrų pareiškė, kad to daryti neketina, o dar 25 proc. prisipažino, kad „pirmiausia palauks ir pasižiūrės, kaip ta vakcina veikia“.

Lapkričio 24 dienos duomenimis nuo pandemijos pradžios Vengrijoje naujuoju koronavirusu užsikrėtė 182 tūkst. žmonių, mirė daugiau nei 4 tūkst., pasveiko 44 tūkst.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(92 žmonės įvertino)
3.4783

Top naujienos

Donaldo Trumpo situacija vos per dieną apsivertė aukštyn kojom: kas laukia buvusio prezidento? net be tviterio jis vis dar turi būdų, kaip pasiekti savo gerbėjus (202)

Dauguma buvusių prezidentų, baigę kadenciją, laiką leidžia žaisdami golfą, tvarkydami savo...

Seimas imasi ieškoti atsakingų už besaikes paramos dalybas: darbdaviams „po prastovų“ bus išmokėta 630 mln. eurų (121)

Parama, kuri dalijama įmonėms nebūtinai patyrusioms sunkumų, sulaukė Seimo Audito komiteto...

Ligoninės antausis baisiomis sąlygomis dirbusiems medikams: užmokesčio klausimas atsidūrė teisme (51)

Nuolatinė baimė, nusivylimas, nesaugumas, fizinis ir psichologinis nuovargis – tokius išgyvenimus...

Žiniasklaida: neveikiančio Anykščių SPA darbuotojai paskiepyti dėl politinių ryšių (85)

„Vilnius SPA Anykščiai“ darbuotojai ir administracijos atstovai buvo paskiepyti vieni...

Skyrybas su Vilniaus meru Remigijumi Šimašiumi išgyvenanti Agnė Matulaitė pasidalijo jautriu laišku (112)

Antradienio vakarą Vilniaus meras Remigijus Šimašius netikėtai pranešė, kad skiriasi su žmona...

Linas Kojala. Bideno „medaus mėnuo“ neužsitęs (1)

Ronaldas Reaganas , kadaise diskutuodamas apie savo iki-prezidentinę profesiją, sau įprastu...

Nauji COVID-19 atvejai: protrūkiai įmonėse driekiasi per visą Lietuvą, labai prasta situacija globos namuose (134)

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras ( NVSC ) informuoja apie per praėjusią parą Lietuvoje...

Lengvų pietų idėja: pasigaminsite vos per 15 minučių

Daugybė žmonių naujus metus pradeda su šviežiu gūsiu įkvėpimo, nusiteikdami ne tik naujiems...

Žinia iš susirūpinusių kosmetologų: šiuo metu yra 6 didžiausi veido odos priešai

Staigiai atšalęs oras, šildymas, dažna temperatūros kaita ir, žinoma, nuolatinis apsauginių...