Rusijai vis labiau grasinant Vakarams, viena šalis Maskvos grėsmę suprato jau seniai – dabar gali būti pavyzdžiu Lietuvai

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas neseniai perspėjo dėl problemų su kaimynine Suomija po to, kai ši praėjusiais metais įstojo į NATO, ir pareiškė, kad atsakydama į tai Maskva sukurs naują karinę apygardą Rusijos šiaurės vakaruose. Tačiau Kremlius turėtų prisiminti, kad prieš beveik šimtmetį jo bandymai užkariauti Suomiją baigėsi ne taip, kaip jis planavo. Be to, šalis niekada nesėdėjo rankų sudėjusi ir dabar kai kuriais pajėgumais lenkia net dideles Vakarų Europos šalis.

„Jie (Vakarai) įtraukė Suomiją į NATO. Ar mes su jais turėjome kokių nors ginčų? Visi ginčai, įskaitant teritorinius XX a. viduryje, jau seniai išspręsti“, – praėjusių metų pabaigoje sakė V. Putinas valstybinės televizijos žurnalistui.

„Ten nebuvo jokių problemų, dabar jų bus, nes mes sukursime Leningrado karinę apygardą ir ten sutelksime tam tikrą kiekį karinių dalinių“, – pridūrė jis.

Nors V. Putinas Suomijai tik įstojus į NATO praėjusių metų balandį iš pradžių tikino, kad tai Helsinkio sprendimas ir Maskvai jis grėsmės nekelia, dabar Kremliaus šeimininko tonas pasikeitė. 
Tiesa, ekspertai pastebi, kad vos pusšešto milijono gyventojų turinti Suomija Rusijos agresijos atveju nebūtų Kremliui lengvai įkandamas riešutėlis. Helsinkis ne tik gana greitai gali mobilizuoti beveik 300 tūkst. kariuomenę, bet ir turi nemažai ginkluotės.