Rusija buvo atsakinga už Jerevano Zvartnotso oro uosto pasienio kontrolę nuo 1992 m. susitarimo, pagal kurį jos pasieniečiai buvo dislokuoti prie Armėnijos sienos su Turkija ir Iranu. Tuo metu nepriklausomybę atkūrusi Armėnija neturėjo savo pasienio pajėgų.
„Pranešėme Rusijai, kad Rusijos pagalba užtikrinant sienų kontrolę Zvartnotso oro uoste nebėra būtinybė“, – sakė užsienio reikalų ministras Araratas Mirzojanas. „Dabar Armėnija turi visus institucinius pajėgumus užtikrinti sienų kontrolę (oro uoste)“, – pridūrė jis.
Armėnijos Saugumo Tarybos sekretorius Armenas Grigorianas teigia, kad Rusija apie Jerevano poziciją buvo informuota oficialiu laišku.
Praėjusį mėnesį ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas pareiškė, kad Armėnija sustabdė savo dalyvavimą Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijoje (KSSO), Maskvos vadovaujamame kelių buvusių sovietinių respublikų saugumo aljanse.
Abiejų šalių santykiai tebėra įtempti nuo praėjusių metų, kai Armėnija apkaltino Rusiją nesustabdžius Azerbaidžano, kai Baku užėmė armėnų separatistų kontroliuotą Kalnų Karabacho regioną. Visi kalnuoto anklavo gyventojai armėnai – daugiau nei 100 tūkst. žmonių – pabėgo į Armėniją.
Armėnija boikotavo KSSO viršūnių susitikimą 2023 m. pabaigoje, nes, kaip sakė N. Pašinianas, aljansas neįvykdė savo saugumo įsipareigojimų. Siekdamas naujų saugumo garantijų, Jerevanas užmezgė partnerystę su Vakarų šalimis, daugiausia su Prancūzija ir JAV.
Maskva daugelį dešimtmečių buvo pagrindinė Karabacho konflikto moderatorė, tačiau ją atitraukė dvejus metus trunkantis karas Ukrainoje. Vasarį Armėnija oficialiai prisijungė prie Tarptautinio Baudžiamojo Teismo (TBT), nepaisydama Maskvos įspėjimo to nedaryti. 2023 m. TBT išdavė Rusijos prezidento Vladimiro Putino arešto orderį, tad Armėnija privalės suimti Rusijos lyderį, jei jis įkels koją į šią nedidelę Kaukazo šalį.
