Pasak jo, „Armėnijos saugumo architektūra 99,999 proc. buvo susijusi su Rusija, įskaitant ginklų ir šaudmenų įsigijimą“. Respublikos valdžia „atsikando karčių šios strateginės klaidos vaisių“ ir dabar bando „diversifikuoti“ savo strategiją, kad apgintų šalį.
„Šiandien, kai pačiai Rusijai reikia ginklų ir amunicijos, akivaizdu, kad net ir norėdama ji nesugebėtų patenkinti Armėnijos saugumo poreikių“, – sakė premjeras, galvoje turėdamas sutelktas Rusijos pastangas karui prieš Ukrainą.
Kaip rašo „The Moscow Times“, N. Pašinianas kritikavo Rusijos taikos palaikymo kontingentą Kalnų Karabache ir pareiškė, kad jis nevykdo savo užduočių, įskaitant ir tai, kad jis nekontroliuoja Lačino koridoriaus – vienintelio kelio, jungiančio šį regioną su Armėnija, nors tai buvo numatyta Maskvos, Jerevano ir Baku susitarimuose dėl karo veiksmų nutraukimo 2020 metais.
„Kodėl? Priežastys gali būti dvi: arba Rusijos Federacija nesugeba, arba nenori kontroliuoti Lačino koridoriaus. Tiek viena, tiek kita, mūsų nuomone, yra problemiška“, – sakė jis.
N. Pašinianas taip pat atmetė Maskvos pretenzijas, esą Vakarų šalys spaudžia Armėnijos vyriausybę „imtis priemonių, kuriomis išstumtų Rusiją“ iš Pietų Kaukazo. Jo manymu, „žingsniais, kurių imasi arba nesiima, Rusija pati traukiasi iš šio regiono“.
„Egzistuoja procesai, kurie, žinoma, veda prie tokios minties, kad <...> vieną dieną mes tiesiog prabusime ir pamatysime, kad Rusijos čia nėra“, – reziumavo Armėnijos premjeras.
Šie N. Pašiniano pareiškimai nuskambėjo tuo metu, kai Armėnijos bei Azerbaidžano pasienyje ir Kalnų Karabache vėl paaštrėjo padėtis. Rugsėjo 1 dieną Armėnijos gynybos ministerija pranešė, kad Azerbaidžanas vėl atnaujino respublikos rytuose esančios Gegarkuniko srities apšaudymus.
Azerbaidžano gynybos ministerija savo ruožtu apkaltino Armėnijos ginkluotąsias pajėgas apšaudant iš minosvaidžių jų pozicijas Kalbadžaro kryptimi. Jerevanas pranešė, kad žuvo du kariškiai, o vienas buvo sužeistas. Baku pranešė apie tris sužeistus karius.
