„Negalime sutikti su tuo, kad nuo 1997 metų prisijungusiose šalyse nebūtų NATO pajėgų. Juk tokiu atveju pusė mūsų narių liktų neapsaugotos“, – sakė jis Kanados transliuotojui CBC.
„Tokiu atveju turėtume antrarūšių NATO narių, o mes negalime to leisti“, – pridūrė J. Stoltenbergas.
Kalbėdamas apie įtemptą padėtį šalia Ukrainos sienos, kur Maskva yra dislokavusi dešimtis tūkstančių karių, Aljanso vadovas pakartotojo, kad „kol kas nėra aišku, kokie yra Rusijos ketinimai“.
Pasak jo, būtent Maskva sukėlė krizinę situaciją Europoje ir jai būtina nutraukti tolesnę eskalaciją.
„Agresorė yra Rusija. Tikėtis, kad agresijos auka [Ukraina] deeskaluos situaciją, yra tarsi iš tikrųjų įsivaizduoti visą padėtį keistai, apverčiant aukštyn kojomis“, – kalbėjo jis, atsakydamas į klausimą, ar Kijevas turėtų padaryti daugiau pagal Minsko susitarimus, siekiant išvengti naujo karo Europoje.
Generalinis sekretorius patikino, jog NATO yra pasirengusi susėsti derybų ir diskutuoti Maskvai rūpimomis temomis. J. Stoltenbergas taip pat pabrėžė, kad su Rusija įmanoma susitarti.
Jo teigimu, NATO turi stiprinti savo pajėgumus, nes su Rusija galima palaikyti dialogą tik demonstruojant stiprybę ir vienybę.
Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas spaudai interviu JAV transliuotojai CNN pareiškė neva Rusijos karių Donbase ir apskritai Ukrainoje nėra, jie yra išskirtinai savo šalies teritorijoje, jų yra sutelkta arčiau sienos su Ukraina dėl ten susidariusios įtemptos padėties bei dėl NATO veiksmų.
„Rusijos karių Ukrainos teritorijoje nėra, jų nėra ir Donbase. Rusijos karinių dalinių yra sutelkta Rusijos teritorijoje prie Ukrainos. Ir tai galima suprasti“, – kalbėjo Dmitrijus Peskovas.
„Manome, kad karius ten laikyti būtina, atsižvelgiant į įtemptą padėtį ir labai nedraugišką klimatą, kurį sukuria įvairios NATO karinės aviacijos pratybos, NATO žvalgybiniai lėktuvai, NATO karinė infrastruktūra, artėjanti prie mūsų sienų“, – sakė jis.
Kremliaus atstovas pabrėžė, kad Rusija niekam negrasina kariniais veiksmais dėl Ukrainos, tačiau „bus pasirengusi imtis atsakomųjų priemonių“.
„Jūs turite tai suprasti: niekas niekam negrasina kariniais veiksmais. Tokie grasinimai būtų beprotybė“, – interviu CNN aiškino D. Peskovas.
V. Putino atstovas pridūrė, kad Rusija „turės ką nors daryti“, jei NATO neatsižvelgs į jos susirūpinimą ir toliau plės karinę infrastruktūrą link Rusijos sienų.
Ukrainos ministras: Rusija privalo tęsti dialogą ir taip įrodyti neturinti karinių planų
Euroatlantinė bendrija per praėjusios savaitės Rusijos ir JAV, taip pat Rusijos ir NATO derybas pademonstravo rusams, kad tvirtai palaiko Ukrainą, pabrėžė ukrainiečių užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.
„Euroatlantinė bendrija parodė Rusijai, kad tvirtai palaiko Ukrainą. Mūsų pozicijos buvo suderintos. Kalbėjau su savo kolega amerikiečiu Antony Blinkenu prieš pat susitikimą Ženevoje ir iškart po jo. Rusijai nepavyko suskaldyti Vakarų kalbantis su JAV per Ukrainos ir Europos galvas“, – sakė jis interviu vokiečių leidiniui „Bild“. Interviu vertimą sekmadienį paskelbė Ukrainos Užsienio reikalų ministerijos spaudos tarnyba.
Pasak D. Kulebos, „neteisėti rusų ultimatumai dėl NATO santykių su Ukraina buvo teisingai atmesti“.
Ukrainiečių diplomatijos vadovas taip pat pabrėžė, jog „dabar svarbu, kas vyks toliau“, ir sakė, kad Rusija turi įrodyti neturinti planų dėl tolesnių karinių veiksmų.
„Esu įsitikinęs, kad Rusija privalo tęsti derybas. Rusai tvirtina, kad neplanuoja jokių naujų karinių veiksmų. Jei jie nori įrodyti kalbantys rimtai, privalo pratęsti dialogą nusistovėjusiais formatais“, – sakė jis.
Į klausimą, ar padėtis po diplomatijos savaitės tapo saugesnė Ukrainai, ministras atsakė, kad „situacija būtų mažiau saugi Ukrainai, jei Rusijai būtų pavykę suskaldyti Vakarus arba priversti Ukrainą ir sąjungininkes pažeisti savo pagrindinius principus“.
„Rusijai nepavyko to pasiekti. Tad bendra atgrasymo strategija veikia ir stiprina saugumą regione. Tikiu diplomatijos galia ir norėčiau pabrėžti, kad visomis savo pastangomis siekiame įspėti Rusiją dėl tolesnės eskalacijos ir priversti ją sumažinti įtampą. Ukraina siekia taikos, saugumo ir stabilumo sau ir visai Europai. Ukrainos saugumas – tai Europos saugumas“, – pabrėžė D. Kuleba.
Jis taip pat mano, kad Rusija savo veiksmais skatina kaimynines šalis įstoti į NATO.
„Paradoksas, kad būtent Rusijos veiksmai skatina jos kaimynes siekti kolektyvinio saugumo NATO“, – pareiškė ministras, komentuodamas Rusijos reikalavimus, kad Ukraina niekada netaptų Aljanso nare.
Pasak jo, „Rusija dešimtmečius kūrė konfliktų juostą palei savo sienas ir vienaip ar kitaip kenkė beveik visų kaimyninių šalių saugumui“.
„Ukraina pasirinko jau seniai. Mes siekiame įstoti į NATO. Tai įrašyta konstitucijoje ir užsienio politikos strategijoje. Dauguma ukrainiečių remia šį kursą, parama toliau auga. NATO – gynybos aljansas, jis nė vienos šalies prievarta netempia įstoti“, – pridūrė D. Kuleba.