JAV ambasadorė Jungtinėse Tautose Samantha Power teigė, kad Rusijos veto nesutrukdys įgyvendinti teisingumą, praneša „Reuters“.
„Joks veto nesutrukdys, kad šis baisus nusikaltimas būtų ištirtas ir atsakingieji už jį būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn“, - sakė S. Power.
„Pastangos paneigti teisingumą tik sustiprina nukentėjusių šeimų skausmą, kurios ir taip prisikentėjo daugiau nei mes galime suvokti. Tai yra Rusijos veto padariniai“, - pabrėžė JAV ambasadorė Jungtinėse Tautose.
Rusijos ambasadorius Jungtinėse Tautose Vitalijus Čiurkinas teigė, kad per anksti įsteigti tarptautinį tribunolą ir tvirtino, kad rezoliucijos projektas buvo pateiktas Malaizijos ir jos remėjų, žinant, kad Rusija rezoliuciją vetuos.
„Tai, mūsų nuomone, rodo, kad politiniai tikslai jiems buvo svarbesni negu praktiniai tikslai. Žinoma, dėl to tenka labai apgailestauti. Rusija yra pasirengusi bendradarbiauti vykdant nepriklausomą, objektyvų ir išsamų tyrimą dėl nelaimės priežasčių ir aplinkybių“,- pabrėžė V. Čiurkinas.
Galingosios Vakarų šalys, taip pat Australija ir Nyderlandai, kurių piliečiai, kartu su keleiviais ir įgulos nariais iš Malaizijos, sudaro daugumą tos katastrofos aukų, smerkė Rusijos žingsnį.
Jos tvirtino, kad šis veto niekaip nenuslopins pastangų siekti tarptautinio teisingumo katastrofos kaltininkams.
„Tragiška, kad Rusija pasinaudojo jai patikėta privilegija ... tarptautinei taikai ir saugumui nuvilti“, – sakė JAV ambasadorė Samantha Power.
„Jungtinės Valstijos tvirtai įsitikinusios, kad tie, kas įvykdė šį neįsivaizduojamą nusikaltimą, negali likti neįvardyti ir nenubausti, – pridūrė ji. – Nebaudžiamumo negali būti ir nebus.“
Kai buvo numuštas MH17 lėktuvas, žuvo 39 jame buvę australai, o Australijos užsienio reikalų ministrė Julie Bishop asmeniškai dalyvavo Saugumo Tarybos balsavime bei aštriai kritikavo Rusijos poziciją.
„Pasaulyje, kuriame daugėja smurtinių teroristų grupuočių ir kitų nevalstybinių veikėjų ... nesuvokiama, kas Saugumo Taryba dabar gali nusigręžti nuo patraukimo atsakomybėn tų, kurie numušė komercinį orlaivį“, – sakė ji.
„Šis veto tik papildo šiuos žiaurumus“, – pabrėžė J.Bishop.
Olandijos užsienio reikalų ministras Bertas Koendersas išreiškė „gilų, gilų nusivylimą“ ir sakė galvojantis apie aukų šeimas, kurios dėjo viltis, kad tribunolas bus įkurtas.
Dauguma keleivių, skridusiu tuo lėktuvu iš Amsterdamo į Kvala Lumpūrą, buvo olandai.
Laineris buvo numuštas virš separatistų kontroliuojamos teritorijos Ukrainos rytuose, kur tuo metu vyko įnirtingos kautynės tarp Kijevo ginkluotųjų pajėgų ir kovotojų.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Pavlo Klimkinas be užuolankų kaltino Rusijos poziciją. „Negali būti jokios kitos priežasties priešintis, nebent patys esate kaltininkai“, – sakė jis.
„Šis tribunolas turi nustatyti tiesą. Jeigu bijote tiesos, jūs aiškiai esate neteisingoje pusėje“, – pridūrė diplomatijos vadovas.
Prieš balsavimą Malaizijos susisiekimo ministras kreipėsi į Saugumo Tarybą, prašydamas priimti rezoliuciją, ir sakė, kad tas tribunolas būtų tinkamiausias organas „užtikrinti teisingumą aukų šeimoms“.
„Visiems, keliaujantiems oru, kils didesnė grėsmė, jeigu kaltininkai nebus patraukti atsakomybėn“, – sakė ministras Liowas Tiongas Lai.
Rusija iš anksto perspėjo apie savo sprendimą
Trečiadienį JT Saugumo Taryba turi priimti rezoliucijos projektą dėl Tarptautinio tribunolo įkūrimo Malaizijos civilinio lėktuvo, kuris praėjusiais metais virš Rytų Ukrainos patyrė katastrofą ir kurios metu žuvo visi 298 juo skridę žmonės, priežastims tirti.
Rusijos vadovai tikina, kad jie neparems šios idėjos. Tuo metu balsavimo dieną Kremliui pavaldi televizija „LifeNews“ paskelbė „stulbinančią“ informaciją dėl įvykusios nelaimės: esą sprogimas įvyko lėktuvo viduje.
Apie tai rašo TVN24.
Kremliaus televizija tikina, kad Rusijos Analitikos ir saugumo centro vadovas Sergejus Sokolovas yra įsitikinęs, kad „katastrofa galėjo kilti dėl sprogimo lėktuvo viduje, ką liudija jo pobūdis“.
S.Sokolovas remiasi tariamu „Ukrainos naikintuvo Su-27 lakūno pokalbiu su skrydžių valdymo karininku, kuris netoli Malaizijos lėktuvo pamatė keistą blyksnį“.
Svetainėje lifenews.ru pateikiamas tariamas šio pokalbio įrašas.
Pasak S.Sokolovo, Rusijos Analitikos ir saugumo centras šį įrašą išpirko iš Ukrainos saugumo tarnybos už 250 tūkst. JAV dolerių.
Rusijos propagandininkai teigia, kad įrašas į Sergejaus Sokolovo rankas pateko dar praeitais metais, tačiau elektroniniu formatu, todėl nuspręsta jo neskelbti, kol nebus gautas įrašo originalas, skelbia inforesist.org.
Kaip skelbia „LifeNews“, S. Sokolovas pasirengęs visą „surinktą medžiagą ir įrodymus perduoti tarptautinei tyrėjų komandai“.
Versiją, kas Malaizijos keleivinį lėktuvą pražudė sprogimas jo viduje, skelbia ir „nepriklausomas technikos ekspertas“ iš Rusijos Jurijus Antonovas. Esą tokias išvadas jis daro remdamasis lėktuvo nuolaužų išsidėstymo schema ir „Boeing“ įrenginių rodmenimis.
Kol kas Ukrainos saugumo tarnyba šios informacijos nekomentavo.
Rusijos žiniasklaida paskelbė JT rezoliucijos projekto tekstą
Vienintelis tarptautinio tribunolo dėl Malaizijos lėktuvo „Boeing 777“ katastrofos prie Donecko priežasčių tyrimo tikslas – nubausti asmenis, atsakingus už nusikaltimą, susijusį su šia tragedija. Teigiama, kad siekiama nubausti ne tik tiesiogines kaltininkus, bet ir tuos, kurie netiesiogiai prisidėjo prie įvykio.
Taip teigiama MH17 reisu skridusio lėktuvo aviakatastrofai prie Donecko skirtame Jungtinių Tautų (JT) rezoliucijos tekste, kurį skelbia „Kommersant“, rašo unian.net.
Dokumentas rodo, kad tribunolo jurisdikcija apima karo nusikaltimus, nusikaltimus civilinės aviacijos saugumui ir nusikaltimus, minimus Ukrainos Baudžiamajame kodekse.
Dokumente taip pat teigiama, kad prieš teismą turi stoti veiksnūs asmenys, kuriems nusikaltimo metu (praėjusių metų liepos 17 dieną) buvo daugiau kaip 18 metų. Be to, „kliūtimi tribunolui neturi tapti imunitetas ar tam tikros procedūrinės taisyklės, galiojančios vienam ar kitam oficialiam asmeniui pagal nacionalinius ar tarptautinius įstatymus“.
Rezoliucijoje pabrėžiama, kad tribunolą turi sudaryti trys pagrindiniai organai: teisėjų kolegijos (viena iš jų užsiims ikiteisminiais tyrimais, antroji – pačiu teismo procesu, trečioji – galima apeliacija), prokuratūra ir kanceliarija. Nuosprendį turės skelbti trys teisėjai. Apeliacinę teisėjų kolegiją sudarys penki asmenys. Teisėjus JT generalinis sekretorius skirs penkeriems metams pagal organizacijos šalių – narių pasiūlymus.
Visą JT rezoliucijos projekto tekstą galima rasti ČIA.
DELFI primena, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad Maskva vetuos Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos rezoliuciją dėl tarptautinio baudžiamojo tribunolo įkūrimo.
V. Putinas trečiadienį telefonu Nyderlandų premjerui Markui Rutte teigė, kad Rusija nepritaria Nyderlandų ir Ukrainos palaikomai iniciatyvai.
JT Saugumo Taryba trečiadienį balsuos dėl rezoliucijos, įpareigojančios įkurti tribunolą, kuris teistų asmenis, atsakingus už pernai Rytų Ukrainoje įvykusią Malaizijos oro linijų lėktuvo katastrofą.
Ukraina ir Vakarai įtaria, kad lėktuvą numušė raketa „žemė-oras“, kurią paleido Rusijos remiami separatistai arba Rusijos kariškiai.
Maskva šiuos kaltinimus neigia. Iš viso per orlaivio nelaimę žuvo 298 keleiviai ir lėktuvo įgulos nariai. Beveik 200 žuvusiųjų buvo Nyderlandų piliečiai.
Kremlius citavo V. Putiną, kad tribunolo įkūrimas būtų nenaudingas, kadangi Rusija vis dar turi daug klausimų dėl vykstančio tyrimo, prie kurio Maskva turėjo ribotą priėjimą.
P. Porošenka: tai būtų tikra katastrofa Rusijai
Ukrainos prezidentas Petro Porošenka per interviu amerikiečių leidiniui „The Wall Street Journal“ teigė, kad Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos rezoliucijos dėl tribunolo įkūrimo priėmimas būtų tikra katastrofa Rusijai, skelbia „Ukrinform“.
„Rezoliucijos priėmimas būtų katastrofa Rusijai, kadangi ji reikštų atsakomybės pripažinimą“, – teigė Ukrainos vadovas.
Anot P. Porošenkos, Maskvos grasinimai vetuoti rezoliuciją primena „viduramžių požiūrį“.
Vadovas taip pat pridūrė, kad Kijevas vertina Jungtinių Valstijų žmonių palaikymą.