Procedūriniais klausimais penkios nuolatinės Tarybos narės neturi veto teisės – sprendimai tada gali būti priimami mažiausiai devynių balsų dauguma.
Rusijos ambasadorius JT Vasilijus Nebenzia prieš tai JAV inicijuojamą susitikimą JT būstinėje Niujorke pavadino nepagrįstu ir pareiškė, kad tai „megafoninės diplomatijos“ pavyzdys ir „provokacinis pasiūlymas“.
JAV ambasadorė Linda Thomas-Greenfield atsakė, kad iškilusi grėsmė tarptautinei taikai. „Įsivaizduokite, kaip blogai jaustumėtės, jei prie jūsų sienos būtų 100 000 kareivių“, – teigė ji.
JAV inicijavo Saugumo Tarybos susitikimą, nes jos ir jų Vakarų sąjungininkės baiminasi Rusijos invazijos į Ukrainą.
Vašingtonas reikalauja atitraukti karius nuo Ukrainos sienos. Maskva kartoja, kad neketina pulti kaimynės.
Rusija ir JAV surėmė ietis
Rusija ir Jungtinės Valstijos pirmadienį susikibo Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdyje dėl Maskvos vykdomo kariuomenės telkimo prie Ukrainos sienos, Vakarų valstybėms toliau intensyvinant diplomatines pastangas, kad būtų išvengta atviro konflikto Europoje.
Augant įtampai, Jungtinės Valstijos pareiškė esančios pasirengusios atremti bet kokią „dezinformaciją“, kurią Maskva galėtų paskelbti per JT Saugumo Tarybos sesiją, turinčią pritraukti kone daugiausiai dėmesio per pastaruosius kelerius metus.
Saugumo Tarybos susitikimas, vykstantis JAV iniciatyva, prasidėjo maždaug 15 val. 30 min. Grinvičo (17 val. 30 min. Lietuvos) laiku, augant būgštavimams dėl neišvengiamos Rusijos invazijos į Ukrainą, nors Kremlius tai neigia.
Rusija bandė visai blokuoti 15 narių Saugumo Tarybos posėdį, jos pasiuntiniui JT V. Nebenziai pareiškus, kad Jungtinės Valstijos bando „kurstyti isteriją“ prašydamos Saugumo Tarybos posėdžio.
Tačiau Vašingtono ambasadorė JT Linda Thomas-Greenfield (Linda Tomas-Grinfild) nurodė, kad šį JAV prašymą geriausiai paaiškina Maskvos vykdomas kariuomenės telkimas. Galiausiai už posėdžio organizavimą balsavo 10 iš 15 Tarybos narių.
„Tai didžiausia... karių mobilizacija Europoje per kelis dešimtmečius, – sakė ambasadorė. – Ir mums kalbant Rusija siunčia dar daugiau pajėgų ir ginklų, kad prie jų prisijungtų.“
Tarybai ji nurodė, kad Rusijos kariuomenės stiprinimą lydi „agresyvi retorika“ – eskalacijos dalis, kuri buvo dažnai pastebima 2014 metais, kai Rusija užėmė Krymą.
Diplomatė apkaltino Rusiją planuojant per kelias savaites sustiprinti savo pajėgas Baltarusijoje iki 30 tūkst. karių, taip dar padidinant grėsmę Ukrainai.
Po to, kai Baltarusijoje buvo dislokuota apie 5 000 karių, „matėme įrodymų, kad Rusija ketina išplėsti savo buvimą iki daugiau nei 30 000 karių prie Baltarusijos sienos“ su Ukraina iki vasario pradžios, JT Saugumo Tarybai sakė L.-T. Greenfield. Ji pabrėžė, kad šios pajėgos bus už „mažiau nei dviejų valandų kelio į šiaurę nuo Kijevo“.
Renkasi dėl Ukrainos
JT Saugumo Taryba pirmadienį renkasi aptarti krizę dėl Ukrainos, Vašingtonui žadant pareikalauti Rusijos atsakomybės ir kartu su NATO sąjungininkėmis perspėjant dėl griežtų sankcijų Maskvai, jei ši įsiveržtų į kaimyninę šalį.
Pastarosiomis dienomis, nepaisant Maskvos neigimų ir Ukrainos prezidento raginimų nekelti „panikos“ dėl pasienyje sutelktų gausių rusų pajėgų, auga nuogąstavimai, kad invazija yra neišvengiama.
Sekmadienį JAV ir Jungtinė Karalystė užsiminė apie naujas „triuškinančias“ ekonomines sankcijas Rusijai, Vašingtonui ir jo sąjungininkams besistengiant atgrasyti Maskvą nuo įsiveržimo.
Augant įtampai, Jungtinės Valstijos pareiškė esančios pasirengusios atremti bet kokią „dezinformaciją“, kurią Maskva galėtų paskelbti per JT Saugumo Tarybos sesiją, turinčią pritraukti kone daugiausiai dėmesio per pastaruosius kelerius metus.
Rusija pirmadienį tikriausiai bandys blokuoti 15 narių tarybos posėdį, kurio prašė Vašingtonas, „tačiau Saugumo Taryba yra vieninga. Vieningu balsu raginsime rusus pasiaiškinti“, televizijai „ABC News“ pareiškė JAV ambasadorė JT Linda Thomas-Greenfield.
„Eisime į salę pasirengę juos išklausyti, bet nesileisime blaškomi jų propagandos, – sekmadienį sakė ji. – Būsime pasirengę atsakyti į bet kokią dezinformaciją, kurią jie bandys skleisti per šį susitikimą.“
Tęsiantis karštligiškai diplomatijai, JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja Victoria Nuland CBS sakė, kad praėjusią savaitę Vašingtono ir NATO Rusijai pateiktas pasiūlymas saugumo klausimais galėjo sudominti Maskvą.
Pasiūlyme numatyta tikimybė, kad šią savaitę įvyks naujos JAV valstybės sekretoriaus Antony Blinkeno ir Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo derybos.
Tuo metu JAV Senato Užsienio reikalų komiteto pirmininkas užėmė griežtą poziciją šiuo klausimu. Pasak Bobo Menendezo, Vašingtonui yra itin svarbu rusų prezidentui Vladimirui Putinui pasiųsti tvirtą žinią, kad bet kokia agresija prieš Ukrainą labai brangiai kainuotų.
„Negalime vėl patirti Miuncheno [sutarties] akimirkos, – televizijos CNN eteryje kalbėjo senatorius. – Putinas nesustos ties Ukraina.“
Anot B. Menendezo, dėl veiksmų, kurių Maskva jau ėmėsi Ukrainoje, įskaitant kibernetines atakas, gali būti imtasi tam tikrų bausmių, bet jei Rusija įsiveržtų į Ukrainą, būtų taikomos „triuškinančios sankcijos, kurios galiausiai sutriuškintų Rusiją“.
V. Nuland savo ruožtu pareiškė, kad Baltieji rūmai glaudžiai bendradarbiauja su Senatu ir kad bet kokios baudžiamosios priemonės bus „labai gerai suderintos“ su sąjungininkų Europoje priemonėmis.
Ji patikino, kad V. Putinas „tai smarkiai pajus“.
Tuo metu britų užsienio reikalų sekretorė Liz Truss pažadėjo netrukus pristatyti Londono ruošiamas sankcijas, skirtas paveikti „daug įvairesnius“ Rusijos ekonominius taikinius.
„Putino oligarchai neturės kur pasislėpti“, – televizijai „Sky News“ sakė L. Truss.
Pasak analitikų, virtinė sankcijų Rusijos bankams ir finansų institucijoms ne tik paveiktų kasdienį gyvenimą šioje šalyje, bet ir galėtų sukrėsti dideles ekonomikas Europoje ir kitur.
Vakarų šalių lyderiai laikosi dvilypės taktikos: didina karinę pagalbą Ukrainai, bet tuo pat metu stengiasi sumažinti įtampą diplomatinėmis priemonėmis.
JK ruošiasi pasiūlyti NATO dislokuoti „didelį“ karių, ginklų, karo laivų ir lėktuvų kontingentą, šeštadienį paskelbė premjeras Borisas Johnsonas. Vis tik pranešama, kad B. Johnsonas artimiausiu metu ketina pasikalbėti su V. Putinu.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas sekmadienį pasveikino karinės paramos didinimą, kartu pritardamas Londono diplomatinei iniciatyvai.
Kanada sekmadienį paskelbė laikinai atšaukianti visus nepagrindinius darbuotojus iš savo ambasados Kijeve. Gynybos ministrė Anita Anand savo ruožtu pareiškė, kad kanadiečių pajėgos Ukrainoje saugumo sumetimais perkeliamos į vakarus nuo Dniepro upės.
Rusijos ir Vakarų santykiai dabar yra labiausiai įtempti nuo Šaltojo karo laikų.
Pati Maskva ne kartą neigė kelianti grėsmę kaimyninei šaliai, o sekmadienį pareiškė norinti „pagarbių“ santykių su Jungtinėmis Valstijomis.
„Mes norime gerų, lygiaverčių, abipusiai pagarbių santykių su Jungtinėmis Valstijomis, kaip ir su kiekviena pasaulio šalimi“, – rusų televizijai sakė URM vadovas S. Lavrovas.
Rusija, teigdama, kad NATO buvimas prie jos sienų kelią pavojų nacionaliniam saugumui, reikalauja, kad Vašingtonas ir šis JAV vadovaujamas karinis aljansas pateiktų jai saugumo garantijų.
Tarp jų – garantija, kad NATO nepriims naujų narių, ypač Ukrainos, ir kad Jungtinės Valstijos nebesteigs karinių bazių buvusiose Sovietų Sąjungos respublikose.
Susidūręs su rusų pajėgų telkimu, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis visgi paragino Vakarus švelninti savo retoriką.
Toks prašymas iš provakarietiškos šalies, ypač po 2014 metais Maskvos įvykdytos Krymo aneksijos ir prorusiško sukilimo pradžios rytiniuose Ukrainos rajonuose – suglumino Vašingtoną.
Ukrainiečių ambasadorė Oksana Markarova sekmadienį mėgino nuraminti amerikiečius. Ji CBS pareiškė, kad Kijevas yra „dėkingas Jungtinėms Valstijoms“, bet pabrėžė, jog po aštuonerių metų gyvenimo esant nuolatinei Rusijos grėsmei „negalime sau leisti panikuoti“.
Tuo metu Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba tviteryje paragino Maskvą atitraukti savo pajėgas ir „tęsti diplomatinį bendradarbiavimą“, jeigu ji yra „rimtai“ nusiteikusi mažinti įtampą.
