Kaip rašo „Forbes“ apžvalgininkas Markas Adomanis, alkoholizmo problema Rusijoje iš tiesų didelė, o praėjusio amžiaus dešimtą dešimtmetį ir XXI a. pradžioje apskritai tapo nekontroliuojama.
„Jei Rusijoje būtų likęs 1994 ar 2003 m. girtavimo lygis, ją būtų sunku vertinti kaip pasaulinio lygio valstybę“, – rašo jis.
Apžvalgininko manymu, rusų alkoholizmas – ne konstanta, jis atsirado prasidėjus problemoms tarybiniais laikais (būsto stygius, nelanksti ekonominė sistema), paskui, dešimtame dešimtmetyje – masinis nedarbas, didžiulė infliacija, laiku nemokami atlyginimai).
Dabar padėtis daug geresnė. Kaip rašo „Forbes“, būsto trūkumas nebėra toks aštrus kaip Leonido Brėžnevo ir Michailo Gorbačiovo laikais, parduotuvėse galima nusipirkti ne tik degtinės, atlyginimai pastaruosius 14 metų didėja, o nedarbas tikrai mažas.
Taigi ir išgėrinėti Rusijoje ėmė kur kas mažiau, rašo M. Adomanis: „Nuo 2010 m. alkoholio vartojimas gyventojui sumažėjo 25 proc., nuo 18 iki 13,5 litro per metus.“
Turbūt valdžia galiausiai ėmė skatinti atitinkamą požiūrį į alkoholio vartojimą, rašo straipsnio autorius.
Nėra garantijų, kad suprastėjus ekonomikai ir padidėjus nedarbui, rusai vėl neims girtauti, kita vertus, nereikia galvoti, kad alkoholizmas pasmerkė Rusiją amžinam nuosmukiui, rašo apžvalgininkas.