Vis dėlto Austrijos veto reiškia, kad naujasis statusas netaikomas sausumos maršrutams. Viena susirūpinusi dėl galimo prieglobsčio prašytojų antplūdžio.

Nepaisant tik dalinės narystės, priėmimas į Šengeną panaikinus oro ir jūrų sienų kontrolę yra svarbus įvykis Bulgarijai ir Rumunijai. „Tai didelė sėkmė abiem šalims ir istorinė akimirka Šengeno erdvei – didžiausiai laisvo judėjimo erdvei pasaulyje“, –sakoma šeštadienį paskelbtame Europos Sąjungos (ES) vadovės Ursulos von der Leyen pareiškime.

Nuo sekmadienio, Bulgarijai ir Rumunijai prisijungus, Šengeno zoną sudaro 29 narės – 25 iš 27 Europos Sąjungos valstybių narių bei Šveicarija, Norvegija, Islandija ir Lichtenšteinas.

Rumunijos vyriausybė pranešė, kad Šengeno taisyklės bus taikomos keturiuose jūrų uostuose ir 17-oje oro uostų. Oro uostuose dirbs daugiau darbuotojų, įskaitant pasienio policijos ir imigracijos pareigūnus. Jie turės aptikti keleivius, kurie gali mėginti nelegaliai išvykti iš Rumunijos, atsitiktiniai patikrinimai bus atliekami siekiant sugauti suklastotus dokumentus turinčius asmenis ir kovoti su prekyba žmonėmis.

Iki metų pabaigos Bulgarija ir Rumunija tikisi visiškai integruotis į Šengeno erdvę, tačiau Austrija kol kas nusileido tik oro ir jūrų maršrutams.

Kroatija, įstojusi į ES vėliau nei Rumunija ir Bulgarija, aplenkė šias šalis ir 2023 m. sausį tapo 27-ąja Šengeno nare. 1985 m. sukurta Šengeno erdvė leidžia daugiau nei 400 mln. žmonių laisvai keliauti be patikrų kertant vidaus sienas.

Šaltinis
Temos
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją