Pastarosios sociologinės apklausos žada itin sudėtingą ir artimą kovą tarp dar neoficialių, tačiau vienintelių galimų kandidatų – respublikonų siūlomo Mitto Romney ir demokratų kandidato, dabartinio prezidento Baracko Obamos. Nors dar visai neseniai, anot daugelio sociologinių tyrimų, Obama pirmaudavo prieš Romney, tačiau vienas garsiausių tokio pobūdžio viešosios nuomonės tyrimo centrų „Gallup“, naujausiais duomenimis, jau fiksuoja pusiausvyrą tarp abiejų kandidatų ties 46 proc. palaikymo riba.
Romney populiarumas dėl Obamos nesėkmių
Galima per daug neperdedant teigti, kad šiuo metu Romney yra „ant bangos“, kuriai pagrindus kuria Obamos nesėkmės. Viena ryškiausių – itin žemas darbo vietų augimas gegužę. Palyginti su balandžio rodikliais, augimas krito beveik 50 tūkst. – nuo 115 iki 69 tūkst. naujų darbo vietų.
Atrodytų, kad tai yra tik vienas iš ekonominių rodiklių, galinčių ir vėl pakilti kitą mėnesį. Tačiau jo paskelbimas beveik sutapo su Obamos slystelėjimu per spaudos konferenciją Baltuosiuose rūmuose, kai jis ištarė dabar jau sparnuota tapusią frazę: „Privatus sektorius laikosi gerai“ (angl. private sector is doing fine). Tai buvo tikra dovanėlė Romney ir jo rinkimų štabui, turint galvoje ne tik pastaruosius naujų darbo vietų kūrimo rodiklius, tačiau ir vis dar milžinišką bedarbių skaičių, viršijantį 8 proc. ir sudarantį 23 milijonus JAV gyventojų.
Kaip teigia amerikiečių ekonomistas Paulas Krugmanas laikraštyje „New York Times“, Obamos komanda klaidingai nesistengia išryškinti respublikonų valdomo Atstovų rūmų vykdomos obstrukcijos, o stengiasi visuomet džiaugsmingai kalbėti apie pastarojo meto savo ekonominius laimėjimus, taip įsmegdami į savo pačių išsikastą duobę, kai ekonomikos rodikliai parodo priešingą vaizdą.
Euro zonos krizės įtaka
Žvelgiant į ateitį, dažnas politikos ekspertas spėja, kad itin svarbus veiksnys rinkimų baigčiai bus euro zonos krizės tolesnė plėtra. Tarp tokių spėjimų yra ir apokaliptinių prognozių, pvz., kad ekonominis krachas Europoje tiesiogiai ir neigiamai paveiks JAV ekonomiką, ir priešingų – kad euro krizė turės tik švelnų poveikį. Tačiau bet kurio scenarijaus klostymasis vis tiek bus nenaudingas Obamai.
Štai vienas garsiausių investicinių bankų „Goldman Sachs“ prognozuoja iki beveik pusės procento ekonomikos augimo sumažėjimą dėl prastos padėties Europoje. Turint galvoje bendrus ekonominės stagnacijos požymius, Obama, ko gero, ir šiemet negalės pasigirti stulbinamais ekonominiais pasiekimais, o tai neišvengiamai neigiamai paveiks jo rinkimų kampanijos eigą.
Skirtingos ekonominės vizijos
Taigi tenka sutikti su žurnalo „The Economist“ išsakytomis mintimis, kad Obamos pagrindinis ginklas prieš Romney bus ne mėginimas girtis ekonominiais laimėjimais, o pastangos parodyti savo ir oponento ideologinę priešpriešą bei skirtingas ekonomikos atkūrimo vizijas. Tokia išvada peršasi dėl to, kad Obama negali leisti, jog rinkimai virstų vien referendumu dėl jo ketverių metų prezidentavimo įvertinimo.
Akivaizdu, kad dabar uždavus įžymųjį Ronaldo Reagano klausimą JAV piliečiui, „ar tu gyveni geriau nei prieš ketverius metus?“, paskandinusį jo pirmąjį oponentą prezidento rinkimuose, demokratą Jimmy Carterį, atsakymas būtų neigiamas.
Toks motyvas apsispręsti būtų nuosprendis Obamai, tačiau, antra vertus, dauguma rinkėjų abiejų kandidatų – Obamos ir Romney – siūlomus ekonomikos gaivinimo planus vertina panašiai skeptiškai. Kaip teigia „The Economist“, Obamai itin svarbu parodyti ne tik ryškią savo ekonominę viziją, tačiau ir nuolat kartoti, kad išrinkus Romney bus susilpninti valstybiniai privataus sektoriaus reguliavimo mechanizmai, sumažinti mokesčiai turtingiesiems, biudžetas bus karpomas neturtingųjų sąskaita, o sveikatos apsaugos reforma bus sugriauta – kitaip tariant, bus panaikinti dauguma Obamos esamų ir būsimų laimėjimų.
Kaip teigia Doyle‘as McManusas laikraštyje „Los Angeles Times“, Romney kaip tik stengiasi paversti rinkimus minėtuoju referendumu dėl pasitikėjimo Obama, prikišamai rodydamas per prezidentavimą didėjantį nedarbą, išsipūtusią valstybės skolą ir nevienareikšmiškai vertinamą sveikatos apsaugos reformą, nepamiršdamas propaguoti klasikinio respublikonų laisvosios rinkos recepto – mažesni mokesčiai ir privataus sektoriaus dereguliacija.
Taigi kokia prognozė?
Šie rinkimai tikrai kitokie nei ankstesni. Viena vertus, Obama turi pranašumą, kaip ir daugelis kitų prezidentų, siekiančių būti perrinkti antrai kadencijai ir paprastai tai darančių sėkmingai. Antra vertus, Romney – tai ne pagyvenęs Johnas McCainas, o startinės pozicijos respublikonų ir demokratų priešpriešos kontekste iš tolo nepanašios į 2008-ųjų George‘o W.Busho administracijos paliktą neigiamą populiarumo šleifą. Obamai taip pat nepavyks pasinaudoti užtikrintu argumentu, kad bloga ekonominė padėtis yra Busho nemokšiškos politikos padarinys, kuriuo jis kartais vis dar mėgina laimėti tautos palaikymą, nors prezidentauja jau trejus su puse metų.
Jau dabar Romney yra surinkęs daugiau finansinės paramos nei Obama, kitaip nei 2008-aisiais, kai Obama lenkė McCainą kone dvigubai. Galiausiai Romney puikiai suvokia, kad sėkmės raktas vadinamosiose „neapsisprendusiose valstijose“ (angl. swing states), kurios ir nuspręs rinkimų likimą, yra ekonominiai klausimai bei Obamos sveikatos apsaugos reformos kritika, o ne anksčiau dažnai naudotas, tačiau šiuo metu nebe tiek svarbus respublikonų metodas siekiant persilaužimo populiarumo lenktynėse kaip pagrindinę eskaluoti socialinę tematiką.
Taigi belieka sutikti su daugeliu politikos apžvalgininkų ir ekspertų, kad artimiausia JAV ekonomikos raida ir bus tas bus raktas, kuriuos bus galima atrakinti Baltųjų rūmų duris. O ekonomikos prognozės (su visa pagarba ekonomistams) beveik niekada nebūna tikslios. Taigi ir JAV prezidento rinkimų nugalėtojo prognozuoti kol kas neverta.