Trys mėnesiai po Maidano protestų pergalės, kai nugarą Europai atsukęs prezidentas pabėgo į Rusiją, ir sekmadienį išsipildys bent vienas protestuotojų tikslas – nauji rinkimai. Daugelis kijeviečių gyvena normalų gyvenimą, sako, kad metų metus negalima aikštėje skanduoti „gėda“, bet čia palapinių miestelyje vis dar leidžiantys laiką labiausiai atsidavusieji tvirtina, kad revoliucija anaiptol dar nepasibaigė, dar reikia priversti valdžią dirbti žmonėms ir išvalyti korumpuotų valdininkų gretas. Tiesa, daugelis sutinka, kad vyriausybei dabar ne naujos Ukrainos kūrimas rūpi – reikia kariauti karą.
Šalies vadovai ir Ukrainos stačiatikių bažnyčios hierarchai kartus su kitų tikėjimų atstovais Kijevo šventosios Sofijos katedroje meldėsi, kad smurtas ir krizė kuo greičiau baigtųsi, o patriarchas Filaretas apkaltino Rusiją dėl agresijos. Premjeras Arsenijus Jaceniukas kreipdamasis į tautą pareiškė, kad iš pilkosios zonos, kur klesti beteisiškumas ir tamsiosios jėgos, Ukrainą turi ištempti balsavimas.
„Mes neleidome iš užsienio remiamiems banditams ir užsienio samdiniams sužlugdyti rinkimų. Visiškai užtikrinome jų finansavimą ir teisinį pagrindą. Jūsų balsų daugiau niekas nepavogs, spręsite jūs vieninteliai. Tai bus ukrainiečių iš Vakarų, iš Rytų, iš Šiaurės ir iš Pietų valios pareiškimas – laisvas ir netrukdomas. Noriu užtikrinti mūsų tėvynainius Donecko ir Luhansko srityse, kurie negalės balsuoti dėl prieš Ukrainą kariaujamo karo: banditai nebeilgai terorizuos jūsų kraštą“, – tikina Ukrainos ministras pirmininkas Arsenijus Jaceniukas.
Pareigūnai prognozuoja, kad balsuos per du trečdalius rinkėjų, saugumą užtikrins 75 tūkstančiai milicininkų ir savanorių iš Nacionalinės gvardijos. Donecko ir Luhansko srityse veiks nedaug balsaviečių, jas balsalapiai pasieks tik šiąnakt. Tiesa, norintieji galės vykti kitur. Rusijos okupuoto Krymo gyventojai balsuoti galės kitose srityse. Mariupolyje, kur per tariamą separatistų referendumą veikė vos kelios balsavietės, jie jau pasistengė, kad ir Kijevo valdžia balsavimo negalėtų surengti bent dešimtyje iš šimto balsaviečių.
„Vienos iš komisijų vadovą sumušė, komisijos daugiau nebėra. Ateina kažkokie žmonės ir sako: niekas čia nevyks. Mūsų valdžios vardu blokuojame šią vietą. O aš klausiu: kokios valdžios?“ – pasakoja Mariupolio 59-osios apylinkės vadovas Viktoras Kovba.
Rusijos prezidentas šeštadienį pakartojo, jog yra suinteresuotas, kad padėtis būtų stabilizuota, bet Donecko separatistų jo žodžiai, atrodo, nepasiekė. Vieną mokyklą jau aplankė separatistai su peiliais.
AFP/Scanpix nuotr.
„Visi bijo rengti rinkimus ir prisiimti atsakomybę. Matote, išvakarėse daužo langus. O kas užtikrins žmonių saugumą per pačius rinkimus, kad žmonės nebus žudomi?“, – nerimauja Donecko 64-osios vidurinės mokyklos vadovė Galina Kolesnikova.
Donecke – vėl mitingas prieš Ukrainos valdžią, čia visi vadina ją fašistais. Bet ir saujelės aktyvistų, nepaisydamos gąsdinimų, ryžtasi protestams. Ginkluoti asmenys vis mažiau panašūs į separatistus, ir vis labiau į banditus – šeštadienį užgrobė ginklus iš vieno banko inkasatorių centro, o penktadienį neva kaip duoklę Liaudies respublikai iš Kijevo alaus gamintojo sandėlio išsigabeno alų ir darbuotojų automobilius.
„Daugiau kaip 60 procentų Donecko srities gyventojų nori gyventi vieningoje Ukrainoje. Manau, tai ir yra žmonės, kurie ateis balsuoti. Klausimas, kiek iš jų galės balsuoti, nes separatistai padarė viską, kad tokių būtų kuo mažiau. Dabar Donecko srityje galbūt galės dirbti trečdalis apylinkių, bet padėtis kas valandą blogėja“, – teigia „Donecko rinkėjų komiteto“ pirmininkas Sergei Tkačenko.
Separatistų centru virtusiame Slovjanske gyventojai teigia apie rinkimus nieko pasakyti negalintys –nematę nei rinkėjų pažymėjimų, nei apylinkių. Iš 35 milijonų Ukrainos rinkėjų maždaug penki milijonai gyvena srityse, kur balsavimui gali būti sutrukdyta.
Čia tikriausiai nevyks ir atstovai iš milžiniškos daugiau kaip tūkstančio stebėtojų misijos, kurią atsiuntė Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija.
„Aš optimistiškai nusiteikęs dėl rinkimų visoje Ukrainoje. Žinoma, yra problemų, yra problemų šiame regione, todėl ir atvykome dieną prieš rinkimus, bet taip nutinka ir kitose šalyse“, – sako ESBO rinkimų stebėjimo misijos koordinatorius Joao Soares.
Rinkimai turėtų parodyti, kokie iš tiesų nepopuliarūs radikalai, kuriais Slovjansko ir kitus rytinių miestų gyventojus taip baugina Rusijos propaganda. Prieštaringai vertinamo „Dešiniojo sektoriaus“ vadovo populiarumas apklausose toks menkas, kad neįmanoma patikimai išmatuoti.
Iš dvidešimt vieno kandidato pergalę visi prognozuoja vienam iš Ukrainos oligarchų, šokolado magnatui Petro Porošenkai, buvusiam užsienio reikalų ir ekonomikos ministrui. Nors stojęs į Maidano pusę, jis patraukė ir dalį neapsisprendusių rinkėjų kaip kompromisų ieškotojas. Tai turėtų padėti dirbant su margu parlamentu, nes pakeitus Konstituciją, būsimasis prezidentas nebegalės pats skirti premjero ar atleisti vyriausybės. Tačiau laimėti pirmajame ture P. Porošenkai tikriausiai nepavyks, ir prieš vidurnaktį įsigaliojus priešrinkiminės tylos dienai, jis paragino balsuoti aktyviau, nes Ukrainai būtų pernelyg pavojinga dar tris savaites laukti antrojo rinkimų turo pabaigos.