Metodas grindžiamas balsavimo rezultatų palyginimu rinkimų apylinkėse, kuriose buvo skirtingas rinkėjų aktyvumas, antradienį rašo opozicinis portalas „Meduza“.

Savo straipsnyje, kuris taip pat pasirodė rinkėjų teisių judėjimo „Golos“ interneto svetainėje, I. Šukšinas teigia, kad anomalių balsų už V. Putiną balsuojant popieriniais biuleteniais buvo maždaug apie 22 mln. „Golos“ pažymi, kad „tai yra didžiausio masto biuletenių klastojimas per federalinius rinkimus Rusijos istorijoje“.

I. Šukšinas, atlikdamas analizę, neatsižvelgė į elektroninio balsavimo duomenis ir rinkimų rezultatus Rusijos aneksuotose Ukrainos teritorijose.

Analitikas mano, kad rinkimų komisijų nariai rinkėjų aktyvumą ir V. Putino rezultatus „piešė“ skaičiuotuvu, taip pat suklastodami duomenis nuvertino Vladislavo Davankovo (partijos „Naujieji žmonės“ kandidato) rezultatus. Pasak jo, V. Davankovas iš tikrųjų galėjo gauti 11 proc. balsų.

Panašias išvadas dėl V. Putino rinkimų rezultatų padarė ir žurnalo „Važnye Istorii“ žurnalistai, kurie taip pat analizavo CRK duomenis naudodami Špilkino metodą. Žurnalistų skaičiavimais, V. Putinui galėjo būti prirašyta mažiausiai 21,9 mln. balsų.

Nepriklausomas rinkimų ekspertas Romanas Udotas teigė, kad skaičiavimai Špilkino metodu rodo 20-22 mln. anomalių balsų. „Novaja Gazeta Europa“ mano, kad V. Putinas dėl klastočių gavo mažiausiai 31,6 mln. balsų.

Šaltinis
Temos
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (20)