„Dalijamės nusivylimu dėl to, kad negalime patekti pas visus karo belaisvius, laikomus tarptautiniame ginkluotame konflikte tarp Rusijos ir Ukrainos“, – žurnalistams Ženevoje sakė Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto (TRKK) atstovas spaudai Ewanas Watsonas.
Jis nenurodė, kiek karo belaisvių buvo paimta nuo vasario mėnesio, kai Rusija pradėjo invaziją į Ukrainą, tačiau apgailestavo, kad jo organizacijai iki šiol nepavyko gauti prieigos prie tūkstančių iš jų.
Pagal Ženevos konvencijas visos tarptautinių ginkluotų konfliktų šalys privalo suteikti Tarptautiniam Raudonajam Kryžiui „neatidėliotiną prieigą prie visų karo belaisvių ir teisę juos aplankyti, kad ir kur jie būtų laikomi“, pažymėjo E. Watsonas.
Jis atsisakė detalizuoti, ar viena, ar kita konflikto pusė labiau bendradarbiauja, suteikiant prieigą.
„Mums pavyko aplankyti šimtus karo belaisvių abiejose pusėse, tačiau yra tūkstančiai kitų, kurių mums nepavyko pamatyti, ir esame susirūpinę dėl jų likimo“, – sakė jis.
Jis sakė, kad TRKK komandos dar turi patekti į kalėjimą Kremliaus kontroliuojamoje Olenivkoje Rytų Ukrainoje, kur per liepos mėnesį įvykdytą bombardavimą, dėl kurio abi pusės kaltina viena kitą, žuvo dešimtys ukrainiečių karo belaisvių.
„Norime pabrėžti, kad mūsų komandos yra parengtyje, ir jau kelis mėnesius yra pasirengusios apsilankyti Olenivkoje ar bet kurioje kitoje vietoje, kur laikomi karo belaisviai“, – sakė E. Watsonas.
Po to Jungtinės Tautos įspėjo, kad įstaigoje likusių asmenų sanitarinės sąlygos yra siaubingos, o daugelis karo belaisvių, kaip pranešama, serga infekcinėmis ligomis, įskaitant hepatitą A ir tuberkuliozę.
E. Watsono teigimu, TRKK labai norėjo apsilankyti, bet turėjo laukti, kol jam bus suteiktas leidimas ir saugumo garantijos, užtikrinančios, kad Raudonojo Kryžiaus komandoms negresia pavojus.