Šis referendumas žymi svarbią gairę Naujosios Kaledonijos dekolonizacijos procese ir turėtų padėti nuspręsti, ar ateityje salynas taps nepriklausoma valstybe, ar toliau bus Prancūzijos teritorija.

Daugiau kaip 174 tūkst. registruotų rinkėjų prašoma atsakyti į klausimą: „Ar norite, kad Naujoji Kaledonija įgytų visišką suverenitetą ir taptų nepriklausoma?“

Apžvalgininkai prognozuoja, kad dauguma rinkėjų pasisakys, kad teritorija liktų Prancūzijos dalimi. Šią tendenciją atspindi viešosios nuomonės apklausos ir ankstesnių rinkimų rezultatai.

Balsavimo apylinkės atsidarys 8 val. vietos (šeštadienį 23 val. Lietuvos) laiku; referendumas truks dešimt valandų. Rezultatų tikimasi sulaukti vėliau sekmadienį.

Naujosios Kaledonijos salose gyvena apie 270 tūkst. žmonių. Apie 40 proc. gyventojų sudaro čiabuviai kanakai, apie 27 proc. yra kilę iš Europos, o dauguma kitų turi šaknų Azijoje arba kitose Ramiojo vandenyno salose.

Prancūzija užtikrina šių salų gynybą, teisėsaugą, tvarko užsienio politikos, teisingumo ir švietimo reikalus, tačiau teritorija turi plačią autonomiją. Naujoji Kaledonija kasmet gauna apie 1,3 mlrd. eurų Prancūzijos valstybės subsidijų, todėl daugelis baiminasi, kad ekonomika smarkiai nukentės, jeigu ryšiai būtų nutraukti.

Referendumas vainikuos prieš 30 metų prasidėjusį procesą, turėjusį užbaigti daug metų trukusį smurtą tarp atsiskyrimo nuo Prancūzijos šalininkų ir priešininkų.

Neramumai, nusinešę daugiau kaip 70 žmonių gyvybių, 1988 metais paskatino konfliktuojančias stovyklas sudaryti susitarimą. Po dešimtmečio buvo sudarytas dar vienas susitarimas, numatantis planus surengti referendumą dėl nepriklausomybės.

Dauguma kanakų linkę pritarti nepriklausomybei, bet dauguma žmonių, kilusių iš atsikėlusių europiečių, norėtų išlaikyti ryšius su Prancūzija.

Siekiant užtikrinti saugų balsavimą, į Naujają Kaledoniją buvo pasiųsta papildomų policijos pajėgų. Valdžia taip pat uždraudė nešiotis šaunamuosius ginklus ir prekiauti alkoholiu prieš balsavimą ir jam vykstant.

Jeigu sekmadienį referendumo dalyviai pasisakytų prieš nepriklausomybę, 1998 metų susitarimas numato, kad iki 2022-ųjų galėtų būti surengti dar du plebiscitai dėl suverenumo.