Šią žinią Žurnalistinių tyrimų centrui pranešė Krymo parlamento deputatas. Jo teigimu, „už“ balsavo 78 deputatai.
Kiek anksčiau paskelbta, kad kovo 16 dieną Krymo autonominėje respublikoje rengiamas jos likimą nulemsiantis referendumas. Vietos gyventojams teks atsakyti į du klausimus – ar Krymas grįš prie 1992 metų Konstitucijos ir ar turėtų įeiti į Rusijos sudėtį, skelbia „RIA Novosti“.
Sprendimą kovo 16-ąją dieną surengti referendumą priėmė Krymo Aukščiausioji taryba. Tokią informaciją žurnalistams ketvirtadienį perdavė Krymo autonominės respublikos vicepremjeras Rustamas Temirgalijevas.
„Referendumas vyks kovo 16 dieną“, - pareiškė politikas.
Anot R. Termigalijevo, jo metu Krymo žmonėms teks atsakyti į du klausimus.
„Pirmasis: ar pritariate, jog Krymas patektų į Rusijos Federacijos sudėtį kaip Federacijos subjektas. Antrasis: ar pritariate, jog Krymas turėtų grįžti prie 1992 metų Konstitucijos“, - patikslino Krymo autonominės respublikos vicepremjeras.
Remiantis 1992 metų Krymo autonominės respublikos Konstitucijos tekstu, respublika įeina į Ukrainos valstybės sudėtį, savo santykius su ja apibrėžia sutartimis ir susitarimais.
Dokumente sakoma, kad klausimas, už kurį nubalsuos referendumo dalyvių dauguma, bus laikomas tiesioginiu Krymo gyventojų valios pareiškimu.
„Tai mūsų atsakas į betvarkę ir įstatymų nesilaikymą Kijeve, – ketvirtadienį sakė Krymo Aukščiausiosios Rados narys Sergejus Šuvainikovas. – Mes patys spręsime savo ateitį.“
Referendumo balsalapiai bus išspausdinti rusų, ukrainiečių ir totorių kalbomis.
Krymo vicepremjeras: sprendimas dėl prisijungimo prie Rusijos įsigalioja nedelsiant
Pirmasis Krymo autonomijos vicepremjeras R. Temirgalijevas naujienų agentūrai „Interfax“ pareiškė, jog sprendimas dėl Krymo prisijungimo prie Rusijos įsigalioja net nelaukiant kitą savaitę numatomo referendumo rezultatų.
„Aukščiausiosios Rados sprendimas dėl Krymo prisijungimo prie Rusijos įsigalioja nuo priėmimo momento, taigi nuo šiandienos“, - „Interfax“ cituoja Krymo politiką.
Krymo „Aukščiausiosios Rados nutarimas įsigalioja nuo juo priėmimo momento“, jis sakė per spaudos konferenciją regiono sostinėje Simferopolyje.
R.Temirgalijevas pabrėžė, kad anksčiau ketvirtadienį vietos parlamento priimtas nutarimas taip pat reiškia, jog visos Rusijos ginkluotosios pajėgos, esančios Krymo pusiasalyje, yra teisėtos, o bet kokių trečiųjų šalių, įskaitant Ukrainos, pajėgos yra „okupacinės“.
Pasak jo, Kryme esantiems Ukrainos kariškiams bus suteikta galimybė prisiekti ištikimybę vietos valdžiai arba saugiai palikti Krymo pusiasalį.
R.Temirgalijevas taip pat prognozavo, kad Rusija veikiausiai sutiks, kad Krymas taptų jos dalimi.
„Esu įsitikinęs, jog Rusijos Federacija priims Krymo pasiūlymą, ir Krymas taps Rusijos Federacijos nariu“, – sakė jis.
Pareigūnas pridūrė, kad Krymui prisijungus prie Rusijos, vietos vyriausybė bendradarbiaus su Ukraina regionų lygiu.
Dar aštresnę R. Temirgalijevo poziciją skelbia „Ukrainskaja Pravda“. Anot politiko, nuo Rados sprendimo priėmimo „Ukrainos kariuomenė yra okupantai, o vienintelės teisėtai dislokuotos pajėgos yra Rusijos“.
Pastarosiomis dienomis Krymą faktiškai užėmė Rusijos pajėgos, kai Kijeve buvo nuverstas Kremliui palankus prezidentas Viktoras Janukovyčius, kuris pabėgo į Rusiją.
Kryme bazuojasi Rusijos Juodosios jūros laivynas. Šis pusiasalis buvo Rusijos teritorija nuo XVIII amžiaus pabaigos, kol Sovietų Sąjungos lyderis Nikita Chruščiovas perdavė jį kaip „dovaną“ Ukrainai 1954 metais.
Tuomet tas sprendimas neturėjo beveik jokios reikšmės, nes tiek Ukraina, tiek Rusija buvo Sovietų Sąjungos respublikos.
Naujojo Krymo valdžios nutarimo Ukrainos centrinė vyriausybė kol kas nekomentavo. Tačiau trečiadienį Ukrainos premjeras Arsenijus Jaceniukas sakė naujienų agentūrai „The Associated Press“, kad Krymas visada liks Ukrainos dalimi.
V. Putinas informuotas
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas informuotas apie Krymo parlamento sprendimą kreiptis į jį su prašymu dėl šio Ukrainai priklausančio Juodosios jūros regiono prisijungimo prie Rusijos Federacijos, pranešė Kremliaus atstovas.
„Šios žinios (dėl prašymo) tik pasirodė. Prezidentas informuotas“, – naujienų agentūrai ITAR-TASS sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, pridūręs, jog šiuo metu neturi ką daugiau pasakyti.
Kiek vėliau pranešta, kad V. Putinas sušaukė skubų susitikimą su Rusijos Federacijos Saugumo taryba dėl Krymo prašymo būti įtrauktam į Rusijos sudėtį, pranešė „Interfax“. Apie susirinkimo sprendimus oficialios informacijos nėra. Dūma yra pasirengusi kuo greičiau priimti įstatymo projektą, kuriuo remiantis būtų priimtas supaprastintas kitų šalių dalių įtraukimas į Rusijos Federacijos sudėtį. Šis projektas buvo pateiktas vasario gale.
NVS Dūmos reikalų komiteto pirmininkas Leonidas Sluckis teigia, kad Dūma įstatymo projektą, kuris supaprastina naujų teritorijų prisijungimą svarstys tik tada, kai įvyks referendumas ir Rusijos valdžia nuspręs, ar priimti Krymą į Rusijos sudėtį.
Taip pat jis pabrėžė, kad visos Dūmos frakcijos pasisako už teritorinį Ukrainos vientisumą, bet pripažįsta Krymo gyventojų teisę bet kokius klausimus spręsti referendumu.
Ukrainos ministras: Krymo planuojamas referendumas – neteisėtas
Ukrainos ekonomikos ministras ketvirtadienį pareiškė, kad referendumas dėl Krymo statuso, kurį planuoja surengti to autonominio regiono naujieji prorusiški lyderiai, būtų neteisėtas.
„Mano pozicija – jog tas referendumas prieštarauja konstitucijai“, – ministras Pavlo Šeremeta sakė žurnalistams sostinėje Kijeve, atkartodamas vyriausybės poziciją, kai Krymo parlamentas nubalsavo surengti referendumą po dviejų savaičių – kovo 16 dieną.
Ukrainos valdžia sako esanti pasirengusi svarstyti klausimą dėl didesnės Krymo autonomijos
Ukrainos vyriausybė išreiškė pasirengimą svarstyti klausimą dėl Krymo autonomijos išplėtimo, pranešė Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) komisarė mažumų klausimais Astrid Thors.
„Mes bendravome su Ukrainos vyriausybės atstovais Kijeve, ir Ukrainos vyriausybė išreiškė pasirengimą išnagrinėti klausimą dėl didesnės Krymo autonomijos“, – sakė ji ketvirtadienį per spaudos konferenciją Kijeve.
Tuo pat metu, pasak ESBO komisarės, Ukrainos valdžia išreiškė susirūpinimą dėl neteisėtų Krymo Aukščiausiosios Rados sprendimų.
„Dėl šios priežasties mes matome, kad esama priežasčių ir būtinybės visas šalis įtraukti į derybas“, – sakė A.Thors.
ES: sprendimas prijungti Krymą prie Rusijos - neteisėtas
Krymo Aukščiausiosios Rados sprendimas prijungti Krymo pusiasalį prie Rusijos – neteisėtas, pareiškė Europos Sąjungos pasiuntinys Ukrainoje Janas Tadeuszas Tombinskis. Anot pasiuntinio, toks sprendimas pažeidžia šiuo metu galiojančią Ukrainos Konstituciją, skelbia news.liga.net.
Kaip pareiškė J. Tombinskis, remiantis Ukrainos Konstitucija, Krymo likimą galima nuspręsti tik surengus visos šalies referendumą.
Diplomatas taip pat sakė, jog šiandien Briuselyje ES ministrų taryba aptarinėja krizę Kryme, tačiau informacijos apie pasiektus rezultatus nėra.