Pinchasas Goldschmidtas, Europos rabinų konferencijos prezidentas, draudimą pavadino "galbūt vienu rimčiausių išpuolių prieš žydų gyvenimą pasaulyje po Holokausto".
"Teismas absoliučiai neatsižvelgė į tai, kokia esminė yra Brit Mila žydų tikėjimui ir identitetui", - pridūrė P.Goldschmidtas, panaudodamas hebrajišką apipjaustymo terminą.
Birželio 26 dieną priimtas Kelno regioninio teisimo sprendimas, kad jaunų berniukų apipjaustymas religiniais sumetimais prilygsta sunkiam kūno sužalojimui, sukėlė pasipiktinimą Vokietijos žydų ir musulmonų bendruomenėse.
Vokietijos vakaruose esančio Kelno teismas nusprendė, kad "pagrindinė vaiko teisė į kūno vientisumą nusveria pagrindines tėvų teises".
"Tėvų religinei laisvei ir jų teisei ugdyti savo vaiką nebūtų sukeltas nepriimtinas pavojus, jeigu jie būtų įpareigoti palaukti, kol vaikas pats galėtų nuspręsti būti apipjaustytas", - sakoma teismo nutartyje.
Teismas paaiškino, kad apipjaustymas nėra neteisėtas, jeigu atliekamas dėl medicininių priežasčių.
Musulmonų koordinavimo taryba Vokietijoje šį verdiktą pavadino "rimta ataka prieš religijos laisvę", o Žydų centrinio komiteto vadovas Dieteris Graumannas sakė, kad tai yra "beprecedentis ir dramatiškas įsikišimas į religinių bendruomenių teisę apsispręsti".
Berlyno žydų ligoninė paskelbė, kad sustabdys apipjaustymus, "kol paaiškės teisinė pozicija".
Pasak P.Goldschmidto, žydų lyderiai prisidės prie kitų religinių bendruomenių, kad "duotų atkirtį šiai neteisėtai atakai prieš religijos laisvę".
"Ir toliau pasitikime Vokietijos teisine ir politine sistema ... Manome, kad šis sprendimas negali išsilaikyti ir neišsilaikys", - sakė jis.