Ketvirtadienio vakarą Kabulo oro uosto prieigose surengta ataka, per kurią žuvo dešimtys afganistaniečių ir 13 JAV karių, dar padidina logistinius sunkumus, su kuriais susiduria PSO, siųsdama vaistus ir medicininę įrangą.
„Išteklių mums liko tik kelioms dienoms. Mes tikriname visas galimybes, kaip į šalį įvežti daugiau medikamentų“, – sakė PSO nepaprastųjų rizikų valdymo vadovas Richardas Brennanas.
Su Ženevoje esančiais žurnalistais kalbėdamas vaizdo ryšiu iš Kairo jis pripažino, kad egzistuoja „daugybė saugumo ir logistikos suvaržymų“, ir pridūrė, kad po atakos nebegali pristatyti siuntų per Kabulo oro uostą.
Po sprogimo, atsakomybę už kurį prisiėmė džihadistų grupuotė „Islamo valstybė“ (IS), oro uosto prieigos atrodė kaip po skerdynių. Jis buvo įvykdytas prie oro uosto laukiant tūkstančiams afganistaniečių, bandančių ištrūkti iš Talibano kontroliuojamos šalies.
Vienoje Kabulo ligoninėje dirbanti PSO partnerė Italijos nevyriausybinė organizacija „Emergency“ sakė, kad po atakos medikai yra „užversti“ darbu, sakė R. Brennanas. Jis pridūrė, kad jiems baigiasi atsargos.
R. Brennanas pabrėžė, kad Afganistano poreikiai buvo dideli dar prieš ketvirtadienio ataką. Pasak jo, PSO planavo į šalį atskraidinti tris medicininių atsargų siuntas, tačiau rugpjūčio 15 dieną Talibanui užėmus valdžią šie planai buvo atšaukti.
Pasak jo, dabar Jungtinės Tautos ieško kitų galimybių, viena kurių – pagalbos siuntų gabenimas per Mazari Šarifo oro uostą. Pirmieji skrydžiai turėtų įvykti artimiausiomis dienomis.
R. Brennanas taip pat patikino, kad 2 200 sveikatos priežiūros įstaigų, kurias PSO stebėjo karo nuniokotoje šalyje, tebėra atviros ir dirba.
Tačiau, pasak jo, nerimą kelia medicinos darbuotojų trūkumas, nes daug jų bėga iš šalies.
„Mums praneša apie išvykstančius sveikatos priežiūros darbuotojus, sveikatos apsaugos pareigūnus“, – kalbėjo pareigūnas. Pasak jo, „milžiniškas protų nutekėjimas... yra didelė problema mums visiems visuose sektoriuose“.
Be to, daug sveikatos priežiūros sistemoje dirbusių moterų neina į darbą, veikiausiai bijodamos, nurodė R. Brennanas.
Daug afganistaniečių baiminasi, kad Talibanas vėl įves brutalų šariato režimą, panašų į gyvavusį per ankstesnį jo valdymą, arba keršys už bendradarbiavimą su užsienio kariais, Vakarų misijomis ar JAV palaikoma vyriausybe pastaruosius du dešimtmečius.
Ypač didelį susirūpinimą kelia moterų padėtis, nes valdant Talibanui 1996–2001 metais joms iš esmės buvo uždrausta mokytis ir įsidarbinti, o išeiti iš namų jos galėdavo tik lydimos vyro.