Tą pačią dieną jis oficialiai pristatė ir šalies žvalgybos parengtą grėsmių ir saugumo analizių ataskaitą „Focus 2019“.

„Rusijos retorika prieš Norvegiją darosi vis agresyvesnė“, – pareiškė Norvegijos žvalgybos vadovas.

„Rusijos karinis aktyvumas mūsų regione neramina Norvegiją“, – sakė M. Haga Lunde ir pažymėjo, kad nėra jokio „pagrindo viltis, kad Rusijos ir Vakarų santykiai 2019 metais bent kiek pagerės“.

Netrukus Norvegijos žvalgybos vadovas pademonstravo žemėlapį, kaip 11 Rusijos naikintuvų „Suchoi-24“, pakilę iš Mončegorsko karinės oro bazės Kolos pusiasalyje, skrido Barenco jūra, o tada 180 laipsnių kampu pakeitė kryptį ir pasirengė tariamai atakai prieš Vardę.

Vardė – labiausiai į šiaurės rytus nutolęs Norvegijos miestas.

„Šis scenarijus buvo labai panašus į 2017 metų kovo 24 dienos įvykius, tik šį kartą buvo daugiau naikintuvų – net 11. Jie suformavo atakai skirtą darinį“, – savo kalboje teigia M. Haga Lunde.

Nedidelėje Barenco jūros pakrantėje esančioje saloje įsikūręs Vardės miestas tradiciškai laikomas žvejų miestu, tačiau jo geografinis artumas militarizuotam Rusijos Kolos pusiasaliui jį paverčia tiesiog idealia vieta radarų stebėsenai.

Mortenas Haga Lunde

Vadinamasis „Globus II“ radaras jau daug dešimtmečių temdo Maskvos ir Oslo santykius. Oficialiai šis radaras stebi objektus kosmose. Nepaisant to, ekspertai teigia, kad jis gali stebėti ir padėti kaupti Rusijos balistinių raketų duomenų bazę.

Radarais Vardės mieste rūpinasi Norvegijos žvalgybos tarnyba.

Kristianas Atlandas – Norvegijos gynybos tyrimų specialistas ir Rusijos karinių veiksmų Arktyje žinovas. Jo teigimu, minėtoji atakos simuliacija jam atrodo kaip „kruopščiai suplanuota ir labai gerai apgalvota Rusijos operacija, skirta pasiųsti konkrečią žinutę“.

„Akivaizdu, kad rusai puikiai žino, jog jų naikintuvus stebi radarai, regione seka kiekvieną jų žingsnį. Fiksuoja, kai jie artėja prie Norvegijos objektų, bazių ar laivyno pratybų teritorijų. Toks elgesys tikrai nepadeda regione stiprinti pasitikėjimo vieni kitais“, – komentuoja ekspertas.

K. Atlando teigimu, „tai Rusijos būdas išreikšti savo nepasitenkinimą politiniais ar kariniais pokyčiais šiaurvakarinėje kaimynėje. Tai strateginė komunikacija be žodžių, kuria siekiama kaip nors padaryti įtaką ar įbauginti Vakarų karinės politikos formuotojus“.

„Tai nauji saugumo iššūkiai, su kuriais Norvegija susidūrė šalies šiaurėje“, – priduria K. Atlandas. Jo teigimu, panašūs išbandymai laukia ir kitų regionų.

„Kitos valstybės rytiniuose Europos regionuose, pavyzdžiui, Suomija, Švedija, Danija, Lenkija, Baltijos valstybės, Ukraina pastaraisiais metais iš Rusijos taip pat sulaukė tokių provokacijų, netgi buvo pažeista oro erdvė. Tokie įvykiai ne tik neabejotinai padidina pavojingų incidentų riziką, bet ir prisideda prie ir toliau prastėjančių Rusijos santykių su NATO ir Vakarais“, – konstatuoja K. Atlandas.

DELFI primena, kad Norvegijos užsienio žvalgyba pirmadienį vėl išreiškė susirūpinimą, kad šalies šiaurėje yra slopinami jos GPS signalai, Oslui vėl kaltinant Rusiją dėl šių „nepriimtinų veiksmų“.

Metiniame rizikos nacionaliniam saugumui įvertinime žvalgybos tarnyba nurodė, kad per incidentus, kurie kartojasi nuo 2017 metų, iš Rusijos teritorijos buvo blokuojami GPS signalai Norvegijos regionuose, esančiuose netoli sienos su Rusija.

Signalų slopinimas dažnai sutapdavo su karinėmis pratybomis Norvegijos teritorijoje, pavyzdžiui, pernai rudenį įvykusiomis NATO pratybomis „Trident Juncture 2018“ („Trišakė jungtis 2018“) ir britų atakos sraigtasparnių dislokavimu Norvegijoje sausio viduryje per veikimo Arkties sąlygomis pratybas.

„Tai ne tik naujas iššūkis norvegų ir sąjungininkų mokomosioms operacijoms, – pristatydamas ataskaitą sakė žvalgybos vadovas Mortenas Haga Lunde. – Trukdymas (signalams), be kitų dalykų, taip pat kelia grėsmę civiliniam oro eismui, policijai ir sveikatos apsaugos operacijoms taikos metu.“

Norvegija kelis kartus kėlė šį klausimą bendraudama su Rusijos valdžia ir bendradarbiauja su kitomis Šiaurės šalimis norėdama surinkti kuo daugiau informacijos, sakė gynybos ministras Frankas Bakke-Jensenas.

„Svarbu... aiškiai pasakyti, kad tai nepriimtina“, – televizijai „TV2 Nyhetskanalen“ sakė jis. Lapkričio mėnesį kaimyninė Suomija buvo iškvietusi Rusijos ambasadorių Helsinkyje atsakyti į kaltinimus, kad Maskva sutrikdė padėties nustatymo signalus jos teritorijoje per pratybas „Trident Juncture 2018“. Maskva šiuos įtarimus atmetė kaip neturinčius pagrindo.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (893)