Berlyne 17 val. 45 min. Grinvičo (20 val. 45 min. Lietuvos) laiku prasidedančiame susitikime jo dalyviai vertins, kokia padaryta pažanga, laikantis vasarį Ukrainos vyriausybės ir prorusiškų separatistų pasirašyto paliaubų susitarimo, siekiant užbaigti daugiau nei 6 tūkst. gyvybių nusinešusį konfliktą.
Maskvai rūpi, kad būtų sušvelnintos sankcijos, kurias jai įvedė Vakarai, kai Rusijos paramą gaunantys separatistai užėmė didelius plotus Ukrainos teritorijos rytinėje dalyje.
„Kamuolys yra Maskvos (žaidimo) aikštelėje, – sakė Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Steinmeieris interviu laikraščio „Die Welt“ pirmadienio numeriui. – Sankcijos priklauso nuo susitarimų įgyvendinimo“.
„Padėtis ir toliau lieka trapi, – pridūrė jis, „bet verta tęsti, todėl mums reikia pamatyti, kad Kijevas ir Maskva yra pasirengę dirbti“.
Vienas NATO pareigūnas, nenorėjęs skelbti savo pavardės, kitam vokiečių laikraščiui – „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ – sekmadienį sakė, kad Rusija, pažeisdama Minsko susitarimus, toliau siunčia karius ir ginklus Ukrainos separatistams.
Po paliaubų susitarimo Baltarusijos sostinėje Minske ilgas savaites jų buvo laikomasi, nors būta pavienių pažeidimų, tačiau atrodo, kad susirėmimai karštuosiuose taškuose vėl atsinaujina.
Ukrainos kariuomenės atstovas Oleksandras Motuzianykas sakė, kad per pastarąją parą žuvo vienas karys, dar šeši buvo sužeisti. Separatistų pareigūnai pranešė apie keturis sužeistus civilius gyventojus konflikto zonoje.
ESBO stebėtojai pranešė apie „atsinaujinusias intensyvias kovas“ sekmadienį prie separatistų tvirtovės Donecko, kur per šešias valandas nugriaudėjo daugiau nei 1 tūkst. 166 daugiausia artilerijos ir salvinės ugnies sistemų šūviai.
Remdamosi Minsko susitarimu abi pusės tvirtina atitraukusios sunkiąją ginkluotę nuo fronto linijos, bet ESBO nurodo, kad „abi pusės kovose tebenaudoja ginklus, kurių kalibras didesnis negu 100 mm“.
Aplink Šyrokynę, esančią netoli strateginio Mariupiolio uostamiesčio, didžiausio konflikto zonoje miesto, tebevaldomo Ukrainos vyriausybės, anot ESBO, sekmadienį iš sukilėlių pusės paleisti dešimtys šūvių iš minosvaidžių ir sunkiosios artilerijos „drebino pastatus Mariupolyje“.
Prašoma taikdarių
Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO), atsiuntusi į Ukrainos rytus apie 400 civilių stebėtojų, skundžiasi, kad abi konflikto pusės gąsdina juos ir trukdo jų judėjimui.
ESBO parlamentinės asamblėjos pirmininkas suomis Ilkka Kanerva (Ilka Kanerva) sakė, praėjusią savaitę „įsitikinęs, kad reikia rimtai svarstyti tarptautinės taikdarių misijos klausimą“.
Ukraina, kuri vis prašo tokių pajėgų, vėl kels tikriausiai šį klausimą per derybas Berlyne, nors tam ir priešinasi Maskva.
„Priešingai negu ESBO (stebėtojai), taikdariai yra ginkluoti ir gali atsakyti atakos atveju“, – sakė jis ir pridūrė, kad prireiks „tūkstančių“ taikdarių.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Pavlo Klimkinas taip pat norėtų, kad būtų paleisti šimtai belaisvių, kuriuos, anot Kijevo, tebelaiko prorusiški kovotojai – beje, tokia yra viena esminių Minsko susitarimo sąlygų.
F.-W.Steinmeieris pirmadienį sakė, kad derybose turi būti siekiama konflikto politinio sprendimo.
„Tikimės, kad ir Maskva, ir Kijevas imsis svarbiausio – kito Minsko (susitarimų) įgyvendinimo etapo – klausimo“, – sakė F.-W.Steinmeieris interviu laikraščiui „Die Welt“ .
Kitas etapas numato „pasirengimą vietos rinkimams teritorijose, kurias yra okupavę separatistai, taip pat humanitarinės prieigos užtikrinimą ir atstatymą Rytų Ukrainoje“, sakė ministras.
Derybų Berlyne rezultatai bus aptariami grupės G-7 užsienio reikalų ministrų susitikime Vokietijoje antradienį ir trečiadienį; jame dalyvaus ir JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry (Džonas Keris).