Praeitą savaitę žvejai iš Norvegijos žvejų miestelio Ingos pranešė matę, kaip jų laivą ėmė persekioti įtartinai besielgiantis baltasis delfinas su specialiu diržu.
„Jau norėjome išmesti tinklus, kai pamatėme aplinkui plaukiojantį baltąjį delfiną. Kai jis priartėjo, pamatėme, kad jis tarsi su specialiu diržu“, – transliuotojui NRK pasakojo vietos žvejys Joaras Hestenas.
Keistas baltojo delfino elgesys (jis stengėsi laikytis kuo arčiau laivų ir vis taikėsi sugriebti virves) bei faktas, jog buvo aprūpintas diržu, galimai skirtu kamerai ar ginklui, sukėlė įtarimų laivybos ekspertams, jog tai gali būti specialiuose kariniuose mokymuose kaimyninėje Rusijoje dalyvavęs jūrinis žinduolis.
Ant įrangos, iš kurios ekspertai išlaisvino baltąjį delfiną, buvo parašyta „Sankt Peterburgo įranga“.
Žvejai pasakoja, kad delfinas visai nebijojo žmonių, atrodė, kad įpratęs prie jų kompanijos.
„Jeigu tas baltasis delfinas atplaukė iš Rusijos, o taip manyti yra pagrindo, tai greičiau ne Rusijos mokslininkų, o Rusijos karinio laivyno projektas“, – sako Martinas Biuw iš Norvegijos jūrų mokslinių tyrimų instituto.
Arkties ir jūrų biologijos departamento Norvegijos Arkties universitete profesorius Audunas Rikardsenas NRK sakė: „Žinome, kad Rusijoje nelaisvėje gyvena banginių ir baltųjų delfinų, o dalis jų paleisti į laisvę. Jie neretai sekioja paskui laivus“.
Anot mokslininko, jis susisiekė su kolegomis Rusijoje, kurie patikino, kad su šiuo baltuoju delfinu neturi nieko bendro.
„Sakė, kad greičiausiai jis iš Rusijos laivyno bazės Murmanske“, – paaiškino A. Rikardsenas.
Tuo metu vienas Rusijos mokslininkas nurodė, kad šalies kariškiai neabejotinai vykdo programą, per kurią naudojami baltieji delfinai, bet duomenų apie jų naudojimą žvalgybai nėra.
„Faktas, kad kariškiai turi šių gyvūnų. Be kita ko, jie buvo pasitelkti per [2014 metų] Sočio olimpiadą. Baltieji delfinai iki šiol tebelaikomi Imeretijos įlankoje. Internete yra šio aptvaro nuotrauka“, – „naujienų agentūrai „Interfax“ pirmadienį dakė A. N. Severcovo ekologijos ir evoliucijos problemų instituto darbuotojas Dmitrijus Glazovas.
„Sankt Peterburge yra institutas, bendradarbiaujantis su kariškiais tiriant gyvūnų panaudojimo galimybes. Jis dirba Kazokų įlankoje Juodojoje jūroje ir Murmanske“, – pridūrė jis.
D. Glacovas sakė, kad kol kas tiksliai nežinoma, ar baltieji delfinai galėtų būti panaudoti žvalgybos tikslams. Pasak jo, Norvegijoje stebėtas gyvūnas veikiausiai tiesiog paspruko iš savo laikymo vietos.
XX amžiaus 9-ąjį dešimtmetį sovietinėje Rusijoje buvo vykdoma speciali delfinų karinio mokymo programa. Itin gera rega, slapumas ir puiki atmintis juos leido paversti puikiais povandeniniais ginkluotės ieškotojais.
Ši programa gyvavo iki paskutinio XX amžiaus dešimtmečio. Nepaisant to, 2017 metais „TV Zvezda“ (gynybos ministerijai priklausanti televizija) atskleidė, jog Rusijos karinis laivynas ir vėl kariniams tikslams treniruoja delfinus ir ruonius.
Per pastaruosius trejus metus Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Arkties pakrantėje vėl atidarė tris buvusias sovietines karines bazes.
Neseniai Murmansko jūrų biologijos tyrimų institutas gynybos ministerijos užsakymu atliko tyrimą, kurio metu aiškinosi, ar baltieji delfinai gali arkties regionuose pasitarnauti kaip „laivyno bazių apsauginiai“, talkinti nardytojams ir, prireikus, naikinti į teritoriją patekusius pašalinius.
Delfinai ir ruoniai mokomi padėti narams ir aptikti torpedas, minas ir kitą amuniciją, nugrimzdusią daugiau nei 120 metrų gylyje.
Vieši valstybiniai dokumentai atskleidžia, kad Rusijos gynybos ministerija iš Maskvos delfinariumo 2016 metais už 18 tūkst. svarų įsigijo penkis 3-5 metų delfinus. Tyrimas Murmansko jūrų biologijos tyrimų institute atskleidė, kad delfinai ir ruoniai žymiai tinkamesni mokymams arktiniame klimate nei baltieji delfinai.
Baltieji delfinai pernelyg jautrūs šalčiui ir ne tokie profesionalūs kaip ruoniai, pasižymintys itin gera atmintimi.