Per vieną iš daugelio baisybių per daugiau nei dešimtmetį trunkantį konfliktą 2013 m. rugpjūtį netoli Damasko per zarino dujų atakas mirtinai užduso daugiau nei 1 400 žmonių.

Teisinį skundą pateikusios organizacijos sveikino šį žingsnį ir teigė, kad tai pirmas kartas, kai pareigas einančiam valstybės vadovui kitoje šalyje išduotas arešto orderis dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui.

Taip pat išduoti dar trys tarptautiniai orderiai sulaikyti B. Al Assado brolį Maherą, faktinį Sirijos kariuomenės elitinio karinio dalinio ketvirtosios divizijos viršininką, ir du generolus. Nusikaltimus žmoniškumui tiriantis Paryžiaus teismo padalinys tyrė chemines atakas nuo 2021 metų.

Prancūzija gali patraukti baudžiamojon atsakomybėn už įtariamus karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui, padarytus bet kurioje pasaulio vietoje, vadovaudamasi visuotinės jurisdikcijos principu.

Šaltinis teismų sistemoje, prašęs neskelbti jo pavardės, patvirtino keturių arešto orderių išdavimą.

„Istorinė akimirka“

Tyrimas buvo pradėtas po skundo, kurį pateikė nevyriausybinė organizacija Sirijos žiniasklaidos ir žodžio laisvės centras (SCM), teisininkų asociacija Atviros visuomenės teisingumo iniciatyva (OSJI) ir Sirijos archyvas - organizacija, dokumentuojanti žmogaus teisių pažeidimus Sirijoje. „Tai didžiulis pokytis“, – apie B. Al Assado arešto orderį sakė SCM prezidentas Mazenas Darwishas. „Nepriklausoma jurisdikcija pripažįsta, kad cheminė ataka negalėjo įvykti be Sirijos prezidento žinios, kad jis yra atsakingas ir turi būti patrauktas atsakomybėn“, – sakė jis naujienų agentūrai AFP.

Byla prieš B. Al Assadą ir kitus paremta tiesioginiais liudytojų pasakojimais ir išsamia Sirijos karinės pavaldumo grandinės analize, sakė M. Darwishas. „Tai istorinė akimirka – šioje byloje Prancūzija turi galimybę įtvirtinti principą, kad už sunkiausius tarptautinius nusikaltimus nėra neliečiamybės net aukščiausiu lygiu“, – cituojamas Steve'as Kostas iš Atviros visuomenės teisingumo iniciatyvos.

„Pavaldumo grandinė“

Pasak tyrimui artimo šaltinio, arešto orderiai yra Prancūzijos specializuoto OCLCH padalinio, sekančio tarptautinius nusikaltimus, „kruopštaus darbo“ viršūnė. Tikslas buvo „kopti pavaldumo grandine kuo aukščiau“, sakė šaltinis. „Jei sustosite ties sraigtasparnio pilotu, kuris numetė bombą, jis galės pasakyti tik vykdęs įsakymus. Kuo aukštesnis rangas, tuo didesnė atsakomybė“, - sakė šaltinis.

2013 m. aktyvistai „YouTube“ paskelbė mėgėjiškų vaizdo įrašų, kuriuose matyti atakos padariniai, daugybė lavonų ant žemės, daugelis – vaikų. Kituose vaizduose buvo matyti sąmonės netekę vaikai, žmonėms iš burnų plūstančios putos, gydytojai, duodantys jiems deguonies, kad padėtų kvėpuoti. Šie vaizdai sukėlė pasibaisėjimą ir pasmerkimą visame pasaulyje. Vėliau Jungtinių Tautų ataskaitoje buvo sakoma, kad yra akivaizdžių įrodymų, jog buvo panaudotos zarino dujos.

2013 m. Sirija sutiko prisijungti prie Cheminių ginklų draudimo organizacijos (OPCW) ir sunaikinti visus cheminius ginklus. Nuo tada OPCW kaltino Damaską dėl daugybės cheminių atakų, surengtų per pilietinį karą. Sirijos vyriausybė neigia kaltinimus, paskatinusius teisinius skundus Vokietijoje ir kitose Europos šalyse.

Pilietinis karas Sirijoje kilo 2011 m., kai B. Al Assadas susidorojo su taikiomis demonstracijomis, tai peraugo į mirtiną konfliktą, pritraukusį užsienio jėgas ir džihadistus. Per karą žuvo daugiau nei pusė milijono žmonių, pusė šalies prieškario gyventojų buvo priversti palikti savo namus.

Ketvirtadienį Tarptautinis Teisingumo Teismas (TTT) priims sprendimą Sirijai iškeltoje byloje dėl dešimčių tūkstančių sirų kankinimo. Kanada ir Nyderlandai iškėlė pirmąją tarptautinę bylą dėl pilietinio karo ir siekia, kad TTT įpareigotų Sirijos vyriausybę sustabdytų, ieškovų žodžiais, plačiai paplitusių kankinimų sistemą.

Tarptautinis Baudžiamasis Teismas (TBT) kovo mėnesį išdavė Rusijos prezidento Vladimiro Putino, palaikiusio B. Al Assadą ir 2015 m. įsikišusio į karinį konfliktą Sirijoje, arešto orderį dėl karo nusikaltimų Ukrainoje.