Pareiškime, kurį pasirašė Prancūzija ir jos sąjungininkės iš Afrikos bei Europos, teigiama, kad „daugybė kliūčių“, kurias kelia valdančioji chunta, reiškia, jog sąlygų veikti Malyje nebėra.
Šis sprendimas taikomas tiek Prancūzijos „Barkhane“ pajėgoms Sahelyje, tiek Europos pajėgoms „Takuba“, kurias Paryžius bandė sutelkti kartu su sąjungininkėmis. „Nebetenkinamos politinės, operatyvinės ir teisinės sąlygos veiksmingai tęsti dabartinį karinį bendradarbiavimą kovojant su terorizmu Malyje“, – sakoma pareiškime.
Todėl sąjungininkės „nusprendė pradėti koordinuotą savo atitinkamų karinių išteklių, skirtų šioms operacijoms, atitraukimą iš Malio teritorijos.“
Tai paskelbta prezidentui Emmanueliui Macronui ketvirtadienį keliaujant į Briuselį, kur dvi dienas vyks Europos Sąjungos ir Afrikos viršūnių susitikimas.
Prancūzijos karių dislokavimas Malyje sukėlė šaliai problemų. Iš 53 žuvusių karių, tarnaujančių „Barkhane“ misijoje Vakarų Afrikoje, 48 žuvo Malyje. 2013 m. Prancūzija iš pradžių dislokavo karius kovoti su džihadistais Malyje, bet sukilimas niekada nebuvo iki galo numalšintas, o dabar atsirado naujų nuogąstavimų dėl džihadistų veržimosi į Gvinėjos įlanką.
Tačiau net ir pasitraukusios iš Malio, sąjungininkės pažadėjo toliau kovoti su terorizmu kitose šalyse, įskaitant Nigerį. „Nepaisant to, jos susitarė tęsti bendrus veiksmus prieš terorizmą Sahelio regione, įskaitant Nigerį ir Gvinėjos įlanką“, – sakoma pareiškime. „Jos pradėjo politines ir karines konsultacijas, siekdamos iki 2022 m. birželio nustatyti bendrų veiksmų sąlygas“.
Pranešimas apie pasitraukimą buvo paskelbtas E. Macronui kritiniu metu, likus vos kelioms dienoms iki ilgai laukto prezidento pareiškimo, kad jis kandidatuos naujai kadencijai balandžio mėnesio rinkimuose.
Tai taip pat sutapo su E. Macrono siekiu imtis vadovaujamo vaidmens tarptautinėje diplomatijoje spaudžiant Rusiją, kad ji deeskaluotų priešpriešą dėl Ukrainos. Ypač artėjant rinkimams Prancūzijoje, E. Macrono prioritetas yra garantuoti, kad bet koks pasitraukimas nebūtų lyginamas su chaotišku JAV išvykimu iš Afganistano praėjusiais metais.
Šiuo metu Sahelio regione iš viso dislokuota 25 tūkst. užsienio karių. Tarp jų yra apie 4 300 prancūzų karių, pagal praėjusiais metais paskelbtą sumažinimą 2023 m. jų turėtų likti maždaug 2 500.
Kitos Malyje dislokuotos pajėgos yra 2013 m. įsteigta JT taikos palaikymo misija MINUSMA ir ES karinė mokymo misija EUTM Mali, kurios tikslas – pagerinti Malio kariuomenės pajėgumus kovojant su teroristais.
Maždaug 2 400 prancūzų karių dislokuoti Malyje vykdant „Barkhane“ operaciją, taip pat 2020 m. įsteigtos ES „Takuba“ pajėgos, kurių skaičių mažinant prancūzų pajėgas ketinta padidinti.
„Barkhane“ ir „Takuba“ pasitraukimas sukuria tuštumą“, – trečiadienį pareiškė Dramblio Kaulo Kranto prezidentas Alassane'as Ouattara.
Prancūzijos ir Malio santykiai smarkiai pablogėjo, kai autoritariško Assimi Goitos vadovaujama chunta atsisakė grįžti prie civilinės valdžios. Vakarai taip pat kaltina Malį naudojantis Rusijos samdinių grupuotės „Wagner“ paslaugomis, tai sustiprina Maskvos pozicijas regione.
