Kaip teigia leidinio šaltiniai, prie tokios išvados Valstybės departamento vadovas priėjo po neseniai įvykusios „prablaivančios“ kelionės į Kyjivą. A. Blinkenui pademonstravus iniciatyvą, JAV prezidento administracija aktyviai aptarinėja galimybę sušvelninti apribojimus, dėl kurių Ukrainos pajėgos negali atakuoti netoli Ukrainos sienos dislokuotų Rusijos raketų paleidimo ir artilerijos įrenginių.
Kyjivas ne kartą yra atkreipęs dėmesį į tai, kad dėl JAV taikomų draudimų Ukrainos pajėgos negali atakuoti Charkivo srities pasienyje esančių Rusijos karinių objektų. Dėl šios priežastis, pasak Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio, ties fronto linija sutelktoms Rusijos pajėgoms susidaro palankios sąlygos judėti pirmyn.
A. Blinkeno pasiūlymas vis dar aptarinėjamas – oficialiai jis dar neperduotas Joe Baidenui, kuris, kaip rašo „The New York Times“, paprastai elgiasi itin apdairiai. Pasisakydamas ginklų tiekimo Kyjivui klausimais, JAV prezidentas visada ragina neperžengti raudonųjų linijų, kas taptų pretekstu Trečiajam pasauliniam karui, ir akcentuoja, kad JAV raketos jokiu būdu neturi skrieti į Rusijos teritoriją.
Nors Valstybės departamentas oficialiai situacijos nepakomentavo, žurnalistų kalbinti diskusijų dalyviai nurodė, kad J. Bideno pozicija pasikeitė, ir tai įvyko po to, kai Rusijos pajėgos pradėjo puolimą Charkivo srityje.
Per interviu „The New York Times“ Ukrainos prezidentas nurodė, kad draudimas nukreipti amerikietiškus ginklus į Rusijoje esančius karinius objektus suteikia Maskvai didžiulį pranašumą. Rusijos teritorijoje esančią infrastruktūrą – naftos perdirbimo gamyklas ir elektros pastotes – Ukrainos pajėgos atakuoja šalyje pagamintais dronais, tiek savo galia, tiek greičiu gerokai nusileidžiančiais JAV ginklams. Deja, priešlėktuvinės gynybos ir radioelektroninės kovos priemonėmis apsirūpinusioms Rusijos pajėgoms vis dažniau pavyksta numušti ukrainiečių paleistus dronus.
Gegužės 22 d. JAV Atstovų Rūmuose vykusiame posėdyje Užsienio reikalų komiteto vadovas Michaelas McCaulas parodė Rusijos žemėlapį (sudarytą Karo tyrimų instituto (ISW) analitikų) su pažymėta teritorija, kurią gali pasiekti Kyjivui perduotos ATACMS raketos. Oficialiais duomenimis, į Ukrainą iš JAV pristatytų ATACMS veikimo nuotolis yra apie 160 kilometrų, bet, remiantis žiniasklaidos pranešimais, Ukrainos pajėgos turi ir didesnio, 300 kilometrų siekiančio, veikimo nuotolio ATACMS raketų, be to, būtent jas panaudojo atakuodamos taikinius aneksuotame Kryme.
Posėdyje dalyvavęs A. Blinkenas pakartojo oficialiąją poziciją – priminė, kad J. Bideno administracija nepritaria štai tokiems smūgiams, – tačiau pridūrė, kad Ukraina pati gali nuspręsti, kaip kuo efektyviau panaudoti jai pristatytus ginklus.
Tokią pat nuomonė išsakė ir respublikonams atstovaujantis Atstovų Rūmų pirmininkas Mike’as Johnsonas. Jis teigė, kad reikėtų leisti Ukrainai kariauti taip, kaip ji mano esant būtina.
„[Ukraina] turi turėti galimybę atsakyti į gaunamus smūgius“, – pareiškė M. Johnsonas.
Atšaukti draudimą naudoti amerikietiškus ginklus apšaudant taikinius Rusijoje paragino dar 13 Kongreso narių – tiek demokratų, tiek respublikonų, – pasirašiusių Pentagono vadovui adresuotą oficialų laišką.
JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas laikosi oficialios administracijos pozicijos, tačiau, kaip rašo „The New York Times“, jisai neatmeta galimybės, kad ta pozicija gali pasikeisti. Per susitikimą su žurnalistais L. Austinas pasvarstė apie išimtis, įmanomas tuo atveju, jei atakuojančių Rusijos orlaivių smūgiai į Ukrainą būtų paleisti iš Rusijos.
„Dinamika oro erdvėje šiek tiek pasikeitė“, – užsiminė jis, bet, siekdamas išvengti galimų spekuliacijų, nepanoro plėtoti šios minties.
Ką mano apie smūgius, nukreiptus į Rusijos teritoriją, pasakė ir Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Davidas Cameronas. Duodamas interviu agentūrai „Reuters“ jis minėjo, kad Ukraina turi teisę nukreipti į Rusijos teritoriją iš Didžiosios Britanijos gautus ginklus. Londonas yra perdavęs Kyjivui raketų „Storm Shadow“, kurių veikimo nuotolis – ne mažiau kaip 250 kilometrų.
Kremlius Didžiosios Britanijos politiko pareiškimus pavadino Ukrainos konflikto nulemtos įtampos didinimu, keliančiu potencialią grėsmę Europos saugumui. Reaguodama į provokuojančius Vakarų diplomatų pareiškimus ir grasinimus, Rusija surengė pratybas, iš esmės skirtas taktinių branduolinių ginklų įvaldymui. Vis dėlto Vakarai dabartines Rusijos pratybas vertina kaip triukšmingą gąsdinimą ir raumenų demonstravimą.
Gegužės 23 d., po JAV Kongrese įvykusių posėdžių, Rusijos valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“ paskelbė karo eksperto Igorio Korotčenkos komentarą. Jo teigimu, Rusijos gynybos ministerija turėtų sukurti į Ukrainos gilumą nukreiptą sanitarinę zoną, kurios plotis atitiktų Ukrainos turimų ginklų veikimo nuotolį, t. y. 300 kilometrų.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad gegužės 10 d. pradėto Rusijos puolimo Charkivo srityje tikslas – sukurti sanitarinę zoną, siekiant apsaugoti pasienio rajonus nuo Ukrainos pajėgų apšaudymo. Jisai nurodė, kad atsakomybė dėl Rusijos puolimo tenka Ukrainos valdžiai, ir paminėjo, kad šiuo metu Rusija neplanuoja užimti Charkivo.
V. Zelenskis per pokalbį su „The New York Times“ nurodė, kad JAV administracijos nuogąstavimai dėl tolesnio konflikto eskalavimo yra nepagrįsti, nes eskalacija jau prasidėjo V. Putino pastangomis, ir tai įvyko tada, kai Rusijos pajėgos perėjo į puolimą Charkivo srityje. Pasak Ukrainos prezidento, norint išvengti eskalacijos, būtina leisti Ukrainos pajėgoms amerikietiškais ginklais naikinti karinius taikinius Rusijos teritorijoje.
