Politologė: Iranas vargiai atremtų JAV ir Izraelio galią

Izraelio ir Libano pasienyje nesiliauja apsišaudymai tarp Irano remiamos teroristinės grupuotės „Hezbollah“ ir Tel Avivo pajėgų. Jos dislokuotos šiaurinėje šalies dalyje, evakuotos kai kurios pasienio gyvenvietės. Kai kurie apžvalgininkai sako, kad realiausias antras frontas Izraelio kare su „Hamas“ gali būti būtent su Libanu. Baiminamasi ir Irano reakcijos. Vis dėlto Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoja Ieva Koreivaitė mano, jog Iranas neturėtų veltis į karą, bijodamas atskleisti, kad jo remiamų grupuočių kariniai pajėgumai nėra pakankami. Tuo metu Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis neatmeta, kad karas Artimuosiuose Rytuose gali išplisti.

„Hezbollah“ sukurta aštuntajame XX a. dešimtmetyje padedant Iranui, kai Libano šiitų bendruomenė kreipėsi į Iraną pagalbos dėl Izraelio įsiveržimo į Libaną. Iranas tuo metu negalėjo atitraukti savo kariuomenės iš fronto kare su Iraku ir tiesiog siuntė žmones, kurie padėjo sukurti „Hezbollah“. Vėliau „Hezbollah“ populiarumas augo“, – pasakoja I. Koreivaitė.

Jos teigimu, remdamas sukarintas grupuotes Iranas yra susikūręs savo įtakos zoną. Tai saugumo strategija, kai siekiama paremti ir bendradarbiauti su kitų valstybių režimais. Pavyzdžiui, po Saddamo Husseino nuvertimo Irako valstybė yra priklausoma nuo Irano, taip pat kaip ir Sirijos Basharo Assado režimas, kuriam Iranas padėjo išlikti. Iranas įtakos turi ir Libano šiitų bendruomenei per grupuotę „Hezbollah“.