Tai buvo 2015-ieji, praėjus kelioms savaitėms po to, kai partija „Teisė ir teisingumas“ (PiS) triumfavo Lenkijos rinkimuose. Naujoji vyriausybė nusprendė, kad metas skirti daugiau reikšmės Lenkijos baltai ir raudonai spalvoms. Kitus trejus metus ji skyrė pastangoms transformuoti šalį iš kitados vienos iš lojaliausių į vieną iš maištingiausių ES narių. Nuo tada ES vėliavos buvo grąžintos, bet politikos leksikone atsirado naujas žodis: „Polexit“.
Lenkija gauna daugiau lėšų grynąja verte iš Briuselio nei bet kuri kita ES šalis, ir pati jos pasitraukimo iš Bendrijos idėja tebėra sunkiai įsivaizduojama. Iš tiesų, šalyje, kur daugiau nei 90 proc. gyventojų palaiko narystę ES, „Brexit“ tipo politinės katastrofos tikimybė išlieka menka. Tačiau nuostabą kelia tas faktas, kad apie tai čia kalbama, – šalyje, kuri kitados buvo Europos plėtros projekto numylėtinė ir kuri dabar virto pagrindiniu mūšio lauku platesnio masto kovoje dėl žemyno ateities.
Lenkijos argumentai prieš šį mėnesį vyksiančius Europos Parlamento rinkimus yra susiję su šalies vaidmeniu – jei ne su jos statusu, – Europoje. Opozicinės partijos susivienijo į Europos koaliciją, priskirdamos Lenkiją, vadovaujamą partijos „Teisė ir teisingumas“, prie didžiausių ES dirgiklių. Ypač svarbu nepamiršti, kad šių metų lapkritį vyks visuotiniai rinkimai šalyje, per kuriuos vyriausybė sieks antrosios kadencijos.
„Lenkijos suverenumas priklauso nuo Europos Sąjungos egzistavimo, – Varšuvoje prieš daugiau nei savaitę agentūrai „Bloomberg“ sakė Timothy Snyderis, Jeilio universiteto istorijos profesorius ir knygų „On Tyranny“ („Apie tironiją“) ir „The Road to Unfreedom“ („Kelias į nelaisvę“) autorius. – Jei aš neklystu, kiekvienas lenkų patriotas turėtų sunerimti dėl ES subyrėjimo ar net susilpnėjimo perspektyvos.“
Lenkijos valdančiosios konservatyvios partijos „Teisė ir teisingumas“ (PiS) lyderis Jaroslawas Kaczynskis savo partiją vadina konservatyviųjų krikščioniškųjų vertybių gynėja „sergančioje“ Europoje, kuri yra puolama liberaliųjų, imigraciją palaikančių jėgų, remiamų LGBT (lesbiečių, gėjų, biseksualų ir transseksualų) lobistų.
Kovodamas dėl plataus spektro klausimų – nuo jo vadovaujamos vyriausybės įtakos teismų sistemai iki pabėgėlių kvotų, J. Kaczynskis yra vienas iš rytinės ašies lyderių, kurie, ES vertinimu, daro žalingą poveikį demokratinėms vertybėms. Vengrijos „neliberalusis“, prieš emigrantus nusistatęs premjeras Viktoras Orbanas – dar vienas iš minėtų lyderių, be to, ES prabilo apie sankcijas Rumunijai dėl reformų, kurios, jos teigimu, pakenktų teismų sistemos nepriklausomybei.
Penkių opozicinių partijų suburtos Europos koalicijos pagrindą sudaro liberalios pakraipos „Pilietinė platforma“ (PO), partija, kurią įsteigė buvęs premjeras Donaldas Tuskas, dabartinis Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas ir aktyvus partijos „Teisė ir teisingumas“ (PiS) kritikas. Lenkija buvo vienintelė iš 28 ES narių, kuri balsavo prieš D. Tusko pakartotinį paskyrimą EVT prezidentu 2017 metais.
Kampanija siunčia žinutę, esą vyriausybės antagonizmas Briuseliui gali pakenkti šalies sunkiai iškovotai bloko narystei. Lenkija prie ES prisijungė 2004 metais kartu su kitomis buvusiomis komunistinėmis valstybėmis ir per tą laiką gavo per 100 mlrd. eurų paramos. Tai padėjo atgaivinti šalies infrastruktūrą bei ekonomiką, nors pajamų nelygybė išsiplėtė ir nusivylę rinkėjai atsigręžė į PiS.
Per savo vizitą Lenkijoje pernai lapkritį D. Tuskas perspėjo, kad „Brexit“ atveju taip pat niekas nesitikėjo, kad tai įvyks. Britų rinkėjai nepaisė Davido Camerono argumentų 2016 metais, jam paskelbus apie referendumą dėl tolesnės šalies narystės Europos Sąjungoje. Tada jis aiškiai išsakė savo ketinimą agituoti už tolesnę narystę reformuotoje ES. Jungtinė Karalystė iki dabar ieško būdų, kaip pasitraukti iš ES.
„Man nesvarbu, ar Jaroslawas Kaczynskis planuoja išvesti Lenkiją iš ES, ar jis tik inicijuoja kai kuriuos procesus, kurie galiausiai baigsis pasitraukimu, – sakė D. Tuskas. – „Polexit“ yra įmanomas ne tik dėl to, kad J. Kaczynskis turi tokį planą. Problema ta, kad D. Cameronas taip pat neplanavo Jungtinės Karalystės pasitraukimo.“
Jo komentarai nuskambėjo netrukus po to, kai nauji Lenkijos santykiai su ES išgąsdino rinkėjus per vietos rinkimus ir pakirto paramą PiS partijai. Nė vienas kandidatas į merus, atstovaujantis „Teisės ir teisingumo“ partijai, nelaimėjo nei viename iš didelių šalies miestų.
Nors partija atmeta „Polexit“ scenarijų kaip „galintį sukelti paniką“, ji vis dėlto sureagavo į vykstančius pokyčius. Jos šūkis buvo pakeistas iš „Pirmiausia Lenkija“ į „Lenkija, Europos širdis“. Anot jos vadovybės, geriau „eurorealistas“ nei „euroentuziastas“.
2015 metais J. Kaczynskis Švediją vaizdavo kaip šalį su daugybe valstybės nekontroliuojamų šariato įstatymų zonų, nors šiandien premjeras Mateuszas Morawieckis Švediją nurodo kaip šalį, kokia norėtų būti Lenkija. Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda, partijos lojalistas, pavadino ES „įsivaizduojama, tariama bendrija“ ir reikalauja ES narystės, įtvirtintos konstitucijoje.
Buvęs užsienio reikalų ministras Witoldas Waszczykowskis pareiškė, kad „Polexit“ – tai tik retorinis triukas, kuriuo siekiama apšmeižti PiS kaip Europos Sąjungos priešę, o tai, pasak ministro, yra visiškas absurdas. Jo partija siekia, kad ES būtų veikiau labiau įsipareigojusi suverenioms valstybėms, užuot vien tik tarnavusi Europos „elitui“.
„Tai institucija, kurią pastaraisiais metais užgožia ideologinė beprotybė, už kurią turi būti baudžiama, – kalbėjo jis prieš daugiau nei savaitę interviu. – Ideologinė beprotybė atveria duris tam tikrai kairiojo sparno ir liberalizmo ideologijai, kuri išstumia tradicines vertybes, tokias kaip šeima bei krikščionybė ir sukuria savotišką mitą, neva turime remti tuos, kurie yra už ribos.“
Viešosios nuomonės apklausa, atlikta prieš gegužės 26 d. vyksiančius rinkimus, rodo, kad PiS žengia beveik koja kojon su Europos koalicija. Vyriausybė staiga tapo proeuropietiška, nors „Polexit“ yra opozicijos priemonė, skirta pasėti politinį susiskaidymą, sako Marcinas Saborowskis, ekspertų grupės „Visegrad Insight“ vyresnysis mokslinis bendradarbis.
Visa tai neturi didelės reikšmės Hannai Zdanowskai, „Piliečių platformos“ partijai atstovaujančiai Lodzės – vieno iš didžiausių Lenkijos miestų – merei. Jos manymu, svarbiausias esminis posūkis buvo 2015 metais, kai dingo ES vėliavos. Esama pavojaus, kad Lenkija, pati to neįsisąmonindama, juda link politinės katastrofos, sako ji.
„Mes nekurstome šios problemos, – tai „Teisė ir teisingumas“ pradėjo matuotis „neeuropietiškus apdarus“, – sakė ji. – Jie suteikia mums pagrindo nerimauti dėl to, kad dėl mūsų buvimo Europoje iškilo abejonių. Įsivaizduoju, kad vieną dieną galime pabusti ir suvokti, jog nebesame Europos dalis.“
