„Abi pusės – Ukraina ir Europos Sąjunga – mano, kad situaciją su Rusija išspręsti tiesioginiu kariniu pasipriešinimu neįmanoma. Neįmanoma, nes turime reikalų su agresoriumi, kuris turi branduolinių ginklų, jo resursai didžiuliai ir šiandieną jis pažeidžia tarptautinę teisę. Taigi šiandien civilizuotas pasaulis, kurį visų pirma atstovauja JAV ir ES, daro Rusijai politinį, ekonominį ir diplomatinį spaudimą, kad priverstų ją liautis ir sėsti prie derybų stalo“, - teigė J. Mendusis.
Kaip rašo inforesist.org, J. Mendusis taip pat pabrėžė, kad ilgai trukusiame derybų procese Minske pavyko pasiekti gerų rezultatų. Jis mano, kad apie tai liudija staigus Vakarų šalių politikos pasikeitimas ir Rusijos retorikos pokyčiai.
„Iki šių metų pradžios ES ir JAV mėgino susitarti su Rusija, t.y. rasti kompromisą ir sąlyčio taškų, kurie įtikintų Putiną sustoti Kryme. Buvo manyta, kad gal tiek jau to, kas įvyko Kryme, tačiau norėta rasti galimybę sureguliuoti situaciją Donbase. Dabar Krymo klausimas derybose skamba nuolatos“, - patikino J. Mendusis.
Jo manymu, svarbiu ir lemiamu dalyku tapo susitikimas Brisbane, kai Vokietijos kanclerė Angela Merkel daugiau nei keturias valandas derėjosi su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
„Šiandieną pirmą kartą per ilgą laiką Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga ekspertų ir politikų lygmeniu tiksliai įvardija dalykus savais pavadinimais: ‚Mes pasiruošę duoti atkirtį Rusijai. Mes apsiruošę atsakyti į iššūkius, kuriuos Putinas meta pasaulinei santvarkai, tarptautinei teisei ir Vakarų civilizacijai“, - įsitikinęs J. Mendusis.
Jis papasakojo apie priemones, kurių Ukrainos partnerės Vakaruose dar prieš pusmeti kategoriškai nenorėjo imtis.
„NATO ir europinių institucijų lygmeniu priimtas sprendimas dislokuoti Europos pasienio teritorijose sunkiųjų ginklų. Priimami sprendimai dėl priešraketinės gynybos programos spartinimo. Pirmą kartą priimtas sprendimas sugrąžinti JAV šarvuočių ir tankų divizijas į Europos teritoriją. Kol kas rotaciniu principu priimtas sprendimas dislokuoti greitojo reagavimo pajėgas. Manau, kad greitu metu jos bus dislokuojamos nuolatiniu pagrindu“, - neabejojo jis.
J. Mendusis linkęs pabrėžti, kad Vakarų politikos pasikeitimas turėjo įtakos V. Putino retorikai ir netgi jį šokiravo.
„Ekspertai pabrėžia, kad pasikeitė V. Putino užsienio politikos pozicija. Ji tapo labiau antiukrainietiška, nei buvo anksčiau, bet yra mažas patikslinimas. Anksčiau jis teigė, kad Vakarai mėgina sunaikinti Rusiją ir pretenduoja į milžiniškus jos gamtos išteklius. Šiandieną tonas pasikeitęs. Putinas mėgina deklaruoti naują santykių technologiją: „Mes norime rasti sąlyčio taškų su JAV ir ES“, - sakė J. Mendusis. Be to, jo manymu, Kremlius pasirengęs keisti retoriką kalbėdamasis su Europa ir pripažinti savo klaidas, tačiau tik ne dėl Ukrainos. V. Putinas nori, kad Donbasas liktų Ukrainos sudėtyje kaip piktybinis auglys, o pati Ukraina taptų dalybų objektu.
