Toks slaptas susitikimas – itin retas Maskvos ir Vakarų kontaktas svarbiu saugumo klausimu. Kai 2022 metais Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pradėjo karą Ukrainoje, įprasti diplomatiniai kontaktai nutrūko.
Apie diskusijas informuotas diplomatas „Politico“ sakė, kad susitikimas vyko rugsėjo 17 dieną Stambule. Jų tikslas buvo paspausti Azerbaidžaną nutraukti devynių mėnesių teritorijos blokadą ir įleisti humanitarinę pagalbą iš Armėnijos.
Kaip teigia pasiuntinys, susitikimas buvo skirtas rasti būdą, kad „tie nelemti sunkvežimiai pajudėtų“ ir užtikrinti, kad 100 tūkst. gyventojų pasiektų maisto ir degalų atsargos.
Jungtinės Valstijos kaip savo atstovą pasiuntė vyresnįjį Vašingtono patarėją Kaukazo deryboms Louisą Bono, o Europos Sąjunga delegavo atstovą regionui Toivo Klaarą. Rusija pasiuntė Igorį Chovajevą, kuris yra specialusis V. Putino pasiuntinys Armėnijos ir Azerbaidžano santykiams.
Tokie aukšto lygio diplomatiniai susitikimai retas atvejis. Kovą JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas ir Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas susitiko akis į akį G20 viršūnių susitikime Indijoje, tačiau Maskva tikino, kad susitikimas tebuvo „atsitiktinis“, nebūta jokių derybų.
„Politico“ atsiųstame pranešime Europos Sąjungos pareigūnas sako, kad „mes manome, jog labai svarbu išsaugoti komunikacijos kanalus su reikiamais kontaktiniais asmenimis ir taip išvengti nesusipratimų“. Jis atkreipia dėmesį, kad T. Klaaras „pastaraisiais metais“ stengėsi palaikyti atviras bendravimo linijas net keliais frontais, įkaitant derybas su I. Chovajevu ir Rusijos užsienio reikalų viceministru Michailu Galuzinu.
JAV valstybės departamento atstovas atsisakė komentuoti susitikimą, pareikšdamas, kad „mes privačių diplomatinių diskusijų nekomentuojame“.
Visgi su klausimu susipažinęs JAV pareigūnas, kuris panoro išlikti anonimu, paaiškino, kad derybos surengtos suprantant, kad Kremlius regione vis dar įtakingas: „Turime galėti dirbti su rusais šituo klausimu, nes jie turi nemenką įtaką, o tai labai svarbu šiuo sudėtingu etapu.“
Separatistinė Kalnų Karabacho respublika nustos egzistuoti
Armėnija ir Azerbaidžanas dėl Kalnų Karabacho kariavo du karus, per juos žuvo dešimtys tūkstančių žmonių. Po žaibiško Azerbaidžano karinio puolimo praėjusį mėnesį Kalnų Karabacho separatistai sudėjo ginklus, daugiau kaip šimtas tūkstančių etninių armėnų, Jungtinių Tautų Pabėgėlių agentūros (UNHCR) duomenimis, pabėgo iš anklavo į Armėniją.
Kalnų Karabacho separatistų lyderis įsakė iki metų pabaigos paleisti visas valstybines institucijas ir pareiškė, kad nuo sausio 1 d. separatistinė valstybė „nustos egzistuoti“.
„Iki 2024 m. sausio 1 d. bus išformuotos visos valstybinės institucijos bei organizacijos ir Kalnų Karabacho Respublika (Arcachas) nustos egzistuoti“, – sakoma įsake.
Tai padarys galą tris dešimtmečius gyvavusiai Armėnijos remiamai etninių armėnų gyvenamo Kalnų Karabacho savivaldai. Anklavas tarptautiniu mastu pripažįstamas Azerbaidžano teritorija. Įsake sakoma, kad gyventojai turėtų „susipažinti su Azerbaidžano siūlomomis reintegracijos sąlygomis“ ir priimti „nepriklausomą ir individualų sprendimą“, ar nori pasilikti.
Separatistų lyderis Samvelas Šachramanianas taip pat sakė, kad susitarimas su Azerbaidžanu garantuoja „laisvą, savanorišką ir netrukdomą koridorių“ visiems norintiems išvykti. Jis sakė, kad sprendimas paleisti valstybę „grindžiamas prioritetu garantuoti Arcacho (taip regioną vadina armėnai) žmonių fizinį saugumą ir gyvybiškai svarbius interesus“.
