„Politico“ žurnalistai savo analizę grindžia valdžios pareiškimais ir korespondentų iš 19 Europos šalių duomenimis. Tik tyrimas turi ne vieną ribojimą, prisipažįsta autoriai: pavyzdžiui, duomenys apie vakcinos utilizavimą gauti skirtingu metu, o aštuonios Europos Sąjungos valstybės narės (įskaitant Prancūziją, Lenkiją ir Latviją) apie sunaikintas vakcinas neinformavo visai.
Ataskaitos rodo, kad, jeigu tikėtume pačiais nuosaikiausiais duomenimis, tose Europos Sąjungos valstybėse, kurios pateikė reikiamų duomenų, buvo sunaikinta ne mažiau 215 mln. dozių. Jeigu pabandytume sumodeliuoti situaciją visoje Europos Sąjungoje, t.y. 27 valstybėse, tai būtų galima kalbėti apie 312 mln. sunaikintų vakcinų dozių.
Žurnalistų skaičiavimu, vidutiniškai kiekviena Europos Sąjungos valstybė, skaičiuojant vienam žmogui, išmetė 0,7 vakcinos dozės. Patys didžiausi skaičiai fiksuojami Estijoje, kur valdžia sunaikino 1,1 dozės vienam gyventojui. Lietuvoje teko utilizuoti beveik pusę visų nupirktų vakcinų.
2021 metais, kaip primena „Politico“, Europos Sąjunga iš „Pfizer“ ir „BioNTech“ įsigijo daugiau nei 1,1 mlrd. vakcinų nuo koronaviruso.
„Lengva pamiršti, kokia neapibrėžta ir baugi buvo situacija 2021 metais, tuo metu susitarimai su Europos Sąjunga buvo labai vertinami. Tik tiek mastas, tiek realizacijos terminai pasirodė esantys gana problematiški“, – pažymi žurnalistai.
Europos Sąjungos valstybės narės buvo priverstos pirkti vakcinas net ir tada, kai pandemija ėmė slūgti, bandymai perparduoti nepanaudotas vakcinas trečioms šalims nebuvo sėkmingi.
Nors sutartis su „Pfizer“ ir „BioNTech“ buvo peržiūrėta, ji vis tiek įpareigoja Europos valstybes ir toliau pirkti preparatus iki 2027 metų.
Daugelyje Sąjungos šalių, pavyzdžiui, Rumunijoje, svarstoma galimybė kelti baudžiamąsias bylas aukšto rango valdininkams, įtariamiems pertekliniais vakcinų pirkimais. Įtarimai korupcija skambėjo ir Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Layen adresu, ji susirašinėjo su „Pzifer“ direktoriumi prieš pat pasirašant sutartį.
