Švedijos civilinės saugos ministras Carlas-Oskaras Bohlinas gynybos klausimams skirtoje konferencijoje pareiškė, kad Švedijoje gali kilti karas. Jam pritarė vyriausiasis šalies kariuomenės vadas generolas Micaelis Bydenas: švedai turėtų nusiteikti tokiai tikimybei, pasakė jis.
Vis dėlto opozicijai priklausantiems politikams šių įspėjimų tonas nepatiko.
Kaip sakė buvusi Švedijos ministrė pirmininkė Magdalena Andersson, nors saugumo situacija vertintina kaip probleminė, kalbėti apie tai, kad šalis atsidūrė ant karo slenksčio, jokiu būdu negalima.
Vaiko teisų gynimo organizacija „Bris“ nurodė pagalbos linija skambučių apie karo grėsmę paprastai nesulaukianti, bet pastarąją savaitę esą paskambino daugiau nei įprastai jaunuolių, sunerimusių dėl atitinkamų naujienų reportažų arba „TikTok“ skelbiamų žinučių.
„Tai buvo gerai parengtas ėjimas – ne šiaip kažkas neapgalvoto, – BBC sakė „Bris“ atstovė spaudai Maja Dahl. – Jeigu galvojama apie atitinkamos informacijos perdavimą suaugusiųjų auditorijai, turėjo atsirasti informacijos, skirtos vaikams.“
Net jeigu tonas ir per griežtas, civilinės saugos ministro ir karinių pajėgų vado įspėjimus derėtų vertinti kaip pavojaus signalus.
Po daugiau nei du šimtmečius trukusios taikos Švedija atsidūrė vos per kelis žingsnius nuo prisijungimo prie NATO gynybos aljanso: beliko palaukti, kol žalią šviesą uždegs Turkijos parlamentas, o tada – Vengrija.
Pajėgų vadas nurodė, kad jo pastabos neturėjo nuskambėti kaip naujiena.
Prieš mėnesį jis buvo nuvykęs prie fronto Ukrainos rytuose. Minėtina ir tai, kad Švedija yra viena iš šalių, kuriose praktikuojasi Ukrainos pilotai. Be to, Stokholmas svarsto galimybę nusiųsti Ukrainai pažangių naikintuvų „Gripen“.
„Mano siekis – ne kelti nerimą; mano siekis – paraginti žmones susimąstyti apie situaciją, kurioje atsidūrė, ir apie asmeninę atsakomybę“, – sakė M. Bydenas laikraščiui „Aftonbladet“.
Suomija jau prisijungė prie NATO ir Rusijos pareigūnai jau užsiminė, kad ji pirmoji nukentės, jei santykiuose su NATO ims daugėti įtampos.
Kaip rašo BBC, Švedijos civilinės saugos ministras sakė, kad jo tikslas – ne sutrikdyti ramų žmonių miegą, bet įspėti juos apie tai, kas vyksta. Jis tikisi atitinkamos reakcijos iš savivaldų, ekstremaliųjų situacijų specialistų ir konkrečių asmenų.
„Vienintelis dalykas, dėl kurio nemiegu naktimis, – tai supratimas, kad viskas vyksta per lėtai“, – sakė C. O. Bohlinas sekmadienį įvykusioje visuomenės ir gynybos klausimams skirtoje konferencijoje.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis per konferenciją paragino Švediją bendradarbiauti su jo vadovaujama šalimi ir kitomis valstybėmis ginklų gamybos srityje, kad visoms drauge pavyktų sustiprėti.
Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas pridūrė, kad 2024 metais Švedija planuoja įvykdyti NATO reikalavimą, susijusį su 2 proc. BVP skyrimu gynybai, t. y. padvigubinti dar 2020 metais šiai sričiai skirtą sumą.
Gynybos specialistui Oscarui Jonssonui gynybos šulų įspėjimai primena audrą stiklinėje, tačiau jis mano, kad tokius pareiškimus 90 proc. išprovokavo desperacija, apimanti matant, kiek mažai daroma stiprinant civilinę saugą ir karinius pajėgumus.
„Laikas ribotas, todėl buvo svarbu pasiųsti įspėjamuosius signalus agentūroms, konkretiems asmenims ir departamentams“, – pasakė jis transliuotojui BBC.
„Švedijos ginkluotųjų pajėgų kompetencija – tiesiog neįtikėtina, bet dydis toli gražu nėra adekvatus. Naujausiame gynybos akto projekte nurodyta, kad turime parengti 3,5 brigados, nors Ukraina prasidėjus karui jų turėjo 28“, – paaiškino jis.
M. Bydeno perspėjimas, kad psichologiškai reikia ruoštis karui, verčia prisiminti prieš mėnesį Lenkijos nacionalinio saugumo biuro (BBN) vadovo Jaceko Siewieros išreikštą mintį, esą „kad išvengtų karo su Rusija, NATO rytinio flango šalys turėtų per trejus metus pasirengti konfrontacijai“.
Jo teigimu, Vokietijos užsienio santykių tarybos ataskaita, numatanti šešerių metų laikotarpį, per kurį Vokietijos ir NATO pajėgos turėtų pasirenti atremti Rusijos puolimą, yra pernelyg optimistiška.
Ekspertas iš Švedijos gynybos universiteto O. Jonssonas mano, kad karas, nors ir tikėtinas, galėtų įvykti tik susidarius tam tikroms aplinkybėms. Karo grėsmę didinantys veiksniai, anot jo, – tai besibaigiantis Rusijos karas prieš Ukrainą, laikas, per kurį Rusijos pajėgos spėtų persiginkluoti ir sustiprėti, ir JAV sprendimas nebeteikti Europai karinės pagalbos.
Deja, visa tai gali tapti realybe, pridūrė gynybos specialistas.
