Suomija prie NATO prisijungė šiais metais, atsisakiusi dešimtmečius išlaikyto neutralaus statuso. Rusija teigia, kad toks Helsinkio sprendimas Maskvos akyse jį pavertė priešišku veikėju, rašo „Reuters“.
„Gyveno sau ramiai taikoje ir staiga, kaip Aljanso narė, atsidūrė tarp Rusijos ir NATO. Kadangi Suomija yra mūsų kaimynė, neduok Dieve, jeigu bus kažkokia eskalacija, ji nukentės pirmoji“, – RIA pareiškė nuolatinis Rusijos atstovas tarptautinėms organizacijoms Vienoje Michailas Uljanovas.
Likus kelioms dienoms iki Kalėdų, jau Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas išsakė panašų grasinimą. „Visi ligšioliniai ginčai, įskaitant teritorinius, išspręst jau XX amžiuje, – sakė V. Putinas interviu televizijai. – Iki šiol problemų nebuvo, tačiau dabar jų bus.“
Rusija esą dabar šalies šiaurės vakaruose aplink Sankt Peterburgą sukurs Leningrado karinę apygardą ir dislokuos ten karinių dalinių. „Kam jiems to reikėjo?“ – klausė V. Putinas kaimyninės šalies adresu.
Rusija, pasak ginkluotės koncerno „Rostec“, netrukus pasienyje su Suomija ir Norvegija ketina dislokuoti savo pažangiausias artilerijos sistemas. Naujų savaeigių haubicų „Coalition-SV“ bandymai baigti, o masinė gamyba jau pradėta, valstybinei naujienų agentūrai RIA sakė „Rostec“ vadovas Sergejus Čemezovas.
Anot jo, iki 2023 m. pabaigos bus pristatyta pirmoji serijinė produkcija. „Manau, kad jos netrukus ten bus dislokuotos, nes šios klasės haubicų reikia tam, kad savo nuotoliu pranoktų vakarietiškus artilerijos modelius“, – kalbėjo S. Čemezovas.
Suomijai prisijungus prie NATO, Rusijos prezidentas V. Putinas pareiškė, kas Rusija prie vakarinės šalies sienos stiprins savo ginkluotąsias pajėgas.
Suomija šį mėnesį pasirašė susitarimą dėl karinio bendradarbiavimo su Jungtinėmis Valstijomis po to, kai V. Putinas perspėjo kaimyninę šalį apie „problemas“ dėl jos stojimo į NATO.
Susitarimu dėl bendradarbiavimo gynybos srityje oficialiai įtvirtinami glaudesni ryšiai su JAV, įskaitant bendrus pajėgų mokymus ir karinį interoperabilumą, atsižvelgiant į tai, kad Suomija balandžio mėnesį tapo NATO nare.
Pasirašydamas susitarimą Vašingtone su valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu, gynybos ministras Antti Hakkanenas pasveikino jį kaip „tvirtą JAV įsipareigojimo ginti Suomiją ir visą Šiaurės Europą ženklą“.
„Mes nesitikime, kad Jungtinės Valstijos rūpinsis Suomijos gynyba. Mes ir toliau investuojame į savo gynybą ir dalijamės šia našta savo regione ir už jo ribų, – sakė jis. –Tačiau šis susitarimas gerokai sustiprina mūsų gebėjimą veikti kartu visose situacijose“.
Suomija, kuri 1939–1940 metų Žiemos kare atrėmė sovietų invaziją, dešimtmečius vengė oficialiai įstoti į NATO, tačiau po Rusijos pradėto karo prieš Ukrainą pakeitė kursą.
