Jungtinės Valstijos trečiadienį smarkiai piktinosi Rusija dėl situacijos Sirijoje, kurioje įvykdyta siaubinga cheminė ataka taip sukrėtė JAV prezidentą Donaldą Trumpą, kad Vašingtonas pagrasino imtis vienašališkų veiksmų.
© AP / Scanpix

Sirijos sukilėlių kontroliuojamame šiauriniame Chan Šeichūno mieste ankstų antradienį įvykdyta įtariama cheminė ataka pasiglemžė mažiausiai 86 žmonių gyvybes. Ligoninėse gydomi dešimtys nukentėjusiųjų raitėsi konvulsijose, iš burnos jiems virto putos.

Po ankstesnių didelio masto cheminių atakų Sirijoje 2013 metais D.Trumpas primygtinai ragino tuometį JAV prezidentą Baracką Obamą nesiųsti kariuomenės kovoti su Basharo al Assado režimu.

Be to, prieš tapdamas prezidentu jis pažadėjo pagerinti santykius su B.al Assado sąjungininkės Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, o Sirijoje sutelkti JAV pajėgas vieninteliam tikslui – sunaikinti „Islamo valstybės“ grupuotę.

Tačiau trečiadienį, pamatęs reportažą apie kančiose mirštančius Sirijos vaikus, apsinuodijusius dujomis, D.Trumpas pareiškė, kad jo nuomonė apie konfliktą pasikeitė, ir kad ta ataka yra „netoleruotina“.

„Tai peržengė daug ribų“, – sakė JAV prezidentas per Baltuosiuose rūmuose vykusią bendrą spaudos konferenciją su Jordanijos karaliumi Abdullah II, užsimindamas apie tai, kaip B.Obama 2013-aisiais nesugebėjo nubrėžti „raudonos linijos“.

Donaldas Trumpas
Donaldas Trumpas
© AP / Scanpix

„Kai žudote nekaltus vaikus, nekaltus kūdikius, mažus kūdikius... tai peržengia daug, daug ribų – ne vien raudoną liniją, bet ir daug, daug (kitų) ribų“, – perspėjo D.Trumpas.

„Pasakysiu jums, taip jau nutiko, kad mano požiūris į Siriją ir B.al Assadą smarkiai pasikeitė... Dabar kalbame apie visiškai kitokį lygį“, – sakė jis.

D.Trumpas detaliai nepasakojo, kokia būtų JAV reakcija į tragediją Sirijoje, o anksčiau jis yra prieštaravęs aktyvesniam šalies kariuomenės įsitraukimui į Sirijos pilietinį karą.

Iš naujo apsvarstyti palaikymą

JAV ambasadorė Jungtinėse Tautose Nikki Haley perspėjo, kad šalies pajėgos gali imtis vienašališkų veiksmų, o valstybės sekretorius Rexas Tillersonas paragino Rusiją iš naujo spręsti dėl savo palaikymo B.al Assadui.

„Neturime abejonių, kad už šią siaubingą ataką yra atsakingas Sirijos režimas, vadovaujamas Basharo al Assado“, – žurnalistams sakė R.Tillersonas.

„Ir manome, kad atėjo laikas rusams iš tikrųjų gerai pagalvoti apie savo tolesnę paramą B.al Assado režimui“, – sakė jis.

Kitą savaitę JAV valstybės sekretorius vyksta į Maskvą derybų, tačiau dabar jas slėgs nesutarimų dėl Chan Šeichūno tragedijos našta.

JT Saugumo Taryboje N.Haley irgi buvo atvira.

Po siaubingos cheminės atakos Sirijoje – įspėjimas iš JAV: galime imtis veiksmų
© AFP / Scanpix

„Kai Jungtinėms Tautoms vis nesiseka vykdyti savo pareigos veikti vieningai, valstybių gyvenimuose ateina metas, kai esame priverstos imtis savo veiksmų“, – pareiškė ji.

Šį įspėjimą ji pasakė per skubų JT Saugumo Tarybos posėdį, kurį po atakos Sirijoje paprašė sušaukti Prancūzija ir Didžioji Britanija.

Savo sąjungininkės Sirijos nesugebančia pažaboti Rusija pasipiktinusi N.Haley parodė nuotraukų, kuriose matomi per ataką paspringusių vaikų lavonai.

„Kiek dar vaikų turi mirti, kad Rusijai imtų rūpėti? – klausė ji. – Jei Rusija, kaip ji pati tvirtina, turi įtakos Sirijoje, turime pamatyti, kaip ji ją panaudoja.“

„Kategoriškai nepriimtinas“

Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ir Jungtinių Valstijų parengtame rezoliucijos projekte reikalaujama atlikti šios atakos išsamų tyrimą.

Rusija kartu su Iranu yra Sirijos pagrindiniai diplomatiniai ir kariniai partneriai. Maskva liko ištikima savo linijai ir pareiškė, kad siūlomas dokumentas yra „kategoriškai nepriimtinas“, taip pat pasiūlė savąją rezoliucijos versiją.

Jeigu nebus susitarta dėl kompromisinio teksto, Rusija gali pasinaudoti veto teise ir blokuoti rezoliucijos priėmimą. Maskva jau septynis kartus vetavo JT nutarimus, įpareigojančius imtis veiksmų prieš Siriją.

Vakarų šalių palaikomame dokumente sakoma, kad Cheminio ginklo uždraudimo organizacija (OPCW) atliktų tyrimą, o Sirija raginama suteikti informacijos apie savo karines operacijas.

Rusijos ambasadoriaus prie JT pavaduotojas Vladimiras Safronkovas sakė Tarybai, kad siūloma rezoliucija yra skubotai parengta ir nebūtina, bet palaikė raginimus atlikti tyrimą.

„Dabar pagrindinis uždavinys – objektyviai ištirti, kas atsitiko“, – sakė jis.

Rusijos pateiktame alternatyviame rezoliucijos tekste nėra jokių konkrečių reikalavimų, kad Damaskas bendradarbiautų su tyrėjais, sakė diplomatai.

Derybos dėl rezoliucijos tęsiasi. Pasak diplomatų, dėl dokumento bus balsuojama anksčiausiai ketvirtadienį.

„Kalbame apie karo nusikaltimus, didelio masto karo nusikaltimus, karto nusikaltimus panaudojant cheminius ginklus“, – pabrėžė Prancūzijos ambasadorius Francois Delattre'as.

Po siaubingos cheminės atakos Sirijoje – įspėjimas iš JAV: galime imtis veiksmų
© Reuters / Scanpix

Britų ambasadorius Matthew Rycroftas savo ruožtu sakė žurnalistams turįs vilties, kad Tarybos nariai iki ketvirtadienio susitars dėl rezoliucijos teksto. Jis taip pat tvirtino, kad balsavimas turi būti surengtas bet kokiu atveju.

Maskva, pradėjusi karinę intervenciją Sijoje 2015 metais, palaikydama B.al Assado pajėgas, gynė Damaską nuo kaltinimų, kad jis yra atsakingas už šią ataką.

Rusija teigia, kad Sirijos aviacija smogė „teroristų sandėliui“, kuriame buvo gaminami ir laikomi sviediniai su „cheminėmis medžiagomis“. Maskva taip pat tvirtina, kad toliau teiks karinę pagalbą B.al Assadui.

Vakarų ekspertai atmetė Rusijos pareiškimus – pasak jų, Maskvos aiškinimai atrodo neįtikinami dėl atakos masto ir žmonių žūties pobūdžio.

Vienas JAV Valstybės departamento aukšto rango pareigūnas sakė: „Be kas, turintis sveiko proto ir sugebantis įvertinti padėtį, žino, kad tai, ką rusai sako apie sandėlį, nėra tiesa.“

Tarptautiniai donorai pažadėjo skirti Sirijai milijardus dolerių

Tarptautinė bendruomenė per konferenciją trečiadienį įsipareigojo skirti Sirijai 6 mlrd. dolerių (5,5 mlrd. eurų), bet šį renginį aptemdė Sirijos sukilėlių kontroliuojamame mieste, esančiame į vakarus nuo Damasko, įvykdyta įtariama cheminė ataka.

Per konferenciją Briuselyje šalys įsipareigojo 2018–2020 metais Sirijai skirti 3,73 mlrd. dolerių (per 3,4 mlrd. eurų). Praėjusiais metais Europos Sąjungos ir Jungtinių Tautų Londone surengtoje konferencijoje humanitarinei pagalbai buvo surinkta 12 mlrd. dolerių (10,1 mlrd. eurų).

„Mūsų konferencija siunčia svarbią žinutę, kad nenuviliame Sirijos žmonių“, – susirinkusiesiems sakė ES pagalbos komisaras Kristas Stilianidis.

Paskelbęs apie naujus įsipareigojimus jis pridūrė: „Labai jums ačiū. Tai yra įspūdingas skaičius.“

K. Stilianidis nepaminėjo, ar šis fondas yra naujas, ar jį sudarys ir anksčiau tarptautinės bendruomenės karo nuniokotai Sirijai skirtos lėšos.

2016 metų vasarį per Londono konferenciją dėl Sirijos pagalbą teikiančios šalys įsipareigojo dviem etapais 2016–2019 metais skirti jai 12 mlrd. dolerių.

Šiemet į dviejų dienų konferenciją Briuselyje suvažiavo apie 70 šalių ir pagalbos grupių delegacijos, norėjusios išreikšti paramą JT remiamoms taikos deryboms tarp Sirijos sukilėlių ir Rusijos palaikomo Basharo al Assado režimo.

Per trečiadienio sesiją daugiausiai buvo aptarinėjama žinia, kad Sirijos sukilėlių kontroliuojamame Idlibo provincijos Chan Šeichūno mieste įvykdyta įtariama cheminė ataka pasiglemžė 86 gyvybes, o 30 žuvusiųjų yra vaikai.

„Karo nusikaltimai Sirijoje“

„Deja, siaubingi vakar dienos įvykiai rodo, kad Sirijoje vykdomi karo nusikaltimai“, – sakė JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas

„Ši konferencija privalo pristatyti tiesos akimirką, kai tarptautinė bendruomenė“ galiausiai susivienija, kad užbaigtų karą ir suteiktų Sirijos žmonėms vilties, sakė jis.

Didžiosios Britanijos diplomatijos vadovas Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas) konferencijos dalyviams sakė, kad „negalime ignoruoti šios siaubingos atakos“, ir atvirai apkaltino Damaską ją įvykdžius. JAV ambasadorė JT savo ruožtu perspėjo, kad jos šalis gali imtis vienašališkų veiksmų.

B. Johnsonas ir kiti delegatai Briuselyje ne kartą ragino visas konflikto šalis ir jų sąjungininkus pasmerkti šią ataką ir cheminių ginklų naudojimą.

Nuo 2011 metų kovo, kai antivyriausybiniais protestais prasidėjo Sirijos konfliktas, jau žuvo daugiau kaip 320 tūkst. žmonių. Be to, 5 mln. sirų buvo priversti bėgti iš šalies, o didžioji dauguma gyventojų buvo iškelti iš savo gyvenamųjų vietų.

Dauguma pabėgėlių atsidūrė Turkijoje, Libane ir Jordanijoje.

JT antradienį perspėjo, kad pabėgėlių padėtis tampa „beviltiška“, nes kol kas surinkta tik 433 mln. eurų iš reikiamų 4,7 milijardo.

Organizacijos skaičiavimais, humanitarinei pagalbai Sirijoje reikia skirti dar 3,4 mlrd. eurų.

Itin pavojingos dujos

Pasak gydytojų, aukoms pasireiškę simptomai byloja apie apsinuodijimą nervus paralyžiuojančia medžiaga, tokia kaip zarinas. Įtariama, kad būtent ši medžiaga buvo panaudota Sirijos vyriausybės pajėgų 2013 metais per pražūtingas atakas Damasko apylinkėse.

JAV pareigūnai nesakė, kokia medžiaga galėjo būti panaudota, bet D.Trumpas pareiškė, kad buvo paleistos „tokios mirtinos cheminės dujos, kad žmonės buvo sukrėsti, išgirdę, kokios dujos tai buvo“.

Jeigu būtų patvirtinta, kad Chan Šeichūne iš tikrųjų buvo įvykdyta cheminė ataka, ji būtų vienas didžiausių tokio pobūdžio incidentų per Sirijos pilietinį karą, nuo 2011 metų kovo nusinešusį jau per 320 tūkst. žmonių gyvybių.

Sirija 2013 metais oficialiai atsisakė savo cheminio arsenalo ir pasirašė Cheminių ginklų konvencija, kad išvengtų Vakarų šalių karinio smūgio, kai vyriausybė buvo apkaltinta cheminėmis atakomis Damasko apylinkėse, nusinešusiomis šimtus žmonių gyvybių.

Vis dėlto vėliau šalyje įvyko dar ne vienas incidentas, per kurį, kaip įtariama, buvo panaudoti cheminiai ginklai.

BNS
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Šimtmečio istorija: atkurta Lietuva nebūtų atsilaikiusi, jei ne pamiršta aplinkybė

Prieš beveik šimtmetį Lietuvai atkurti valstybę leido palankiai susiklosčiusios tarptautinės...

Pirkėjams iš Lietuvos — bloga naujiena dėl Lenkijos parduotuvių (116)

Penktadienį Lenkijos Seimas - parlamento žemieji rūmai - priėmė įstatymą, pagal kurį...

Vokietijoje – krizė: mesta šantažo korta (205)

Europos Sąjungos valstybės sunerimusios žvelgia į stabiliausią narę Vokietiją, ūmai...

Išaiškino, kodėl Lietuvoje algos auga lėčiau (54)

Vidutinis darbo užmokesčio augimas trečiąjį šių metų ketvirtį sulėtėjo, o tam daugiausiai...

Sinoptikai Klaipėdai vėl prognozuoja pavojingą liūtį, valdininkai atkerta: greičiau grius medžiai (28)

Du kartus Klaipėdoje ir aplinkiniuose miesteliuose prasiautusi stichija, sinoptikų spėjimu, vėl...

Kruvinasis penktadienis: išpuolis Egipto mečetėje nusinešė mažiausiai 184 gyvybes atnaujinta 16.23 (16)

Egipto neramioje Šiaurės Sinajaus provincijoje penktadienį į sausakimšą mečetę įsiveržusiems...

Lietuvės įspūdžiai Aliaskoje: tūkstantis ledynų, laukiniai gyvūnai ir drebanti žemė

Aliaska – didžiausia ir rečiausiai apgyvendinta JAV valstija. Būtent šį egzotišką ir...

Išvengti peršalimo spąstų padės ir mityba: keli veiksmingi receptai (3)

Atšalus orams organizmas tampa mažiau atsparus įvairiems virusams, todėl ypač svarbu žinoti,...

Rinktinės treniruotėje Kosove – pašaliniai asmenys, lietuviai prašo išplauti arenos grindis specialiai Krepšinis.lt iš Prištinos (32)

Penktadienį dieną Lietuvos rinktinė Prištinoje surengė vienintelę treniruotę prieš vakare...

Kybartuose sulaikytas Rusijos pilietis, į Lietuvą mėginęs įsivežti šautuvą su šaudmenimis (85)

Vėl bandomas Lietuvos pareigūnų budrumas – ketvirtadienio (lapkričio 23 d.) vakarą, Kybartų...