J. Bidenas kalbėjosi su prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir „pažadėjo toliau teikti Ukrainai paramą, reikalingą gynybai, įskaitant pažangias oro gynybos sistemas“, sakoma pranešime.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pagrasino toliau rengti atakas prieš Ukrainą, kur pirmadienį per didžiausią pastaraisiais mėnesiais smūgių bangą žuvo mažiausiai 19 žmonių.
Po pokalbio su J. Bidenu V. Zelenskis platformoje „Twitter“ parašė, kad „oro gynyba šiuo metu yra mūsų bendradarbiavimo gynybos srityje prioritetas numeris 1“.
Kyjivas teigė, kad Rusijos pajėgos paleido daugiau kaip 80 raketų į šalies miestus ir kad Rusija taip pat panaudojo Irane pagamintus dronus, paleistus iš kaimyninės Baltarusijos.
J. Bidenas „pareiškė užuojautą per šiuos beprasmiškus išpuolius žuvusių ir sužeistų žmonių artimiesiems“, pranešė Baltieji rūmai.
„Jis taip pat pabrėžė nuolat bendradarbiaujantis su sąjungininkais ir partneriais, siekdamas, kad Rusija ir toliau mokėtų (bei) atsakytų už savo karo nusikaltimus ir žiaurumus“, – sakoma pranešime.
Pirmadienį vykusiame skubiame Jungtinių Tautų (JT) Generalinės Asamblėjos posėdyje Ukraina pasmerkė Rusiją kaip „teroristinę valstybę“, po pastarųjų Rusijos atakų Vakarų valstybės stengiasi pabrėžti Maskvos izoliaciją.
JT sušaukė debatus, kad aptartų Rusijos paskelbtą keturių iš dalies okupuotų Ukrainos regionų aneksiją, tačiau diskusijas nustelbė smūgiai Kyjivui ir kitiems miestams – tai buvo vienas baisiausių išpuolių prieš Ukrainą per pastaruosius mėnesius.
„Rusija dar kartą įrodė, kad tai teroristinė valstybė, kurią reikia atgrasyti griežčiausiais būdais“, – įžanginėje kalboje sakė Ukrainos ambasadorius JT Serhijus Kyslica ir pridūrė, kad ataką patyrė jo paties šeimos nariai. „Deja, vargu ar galite reikalauti stabilios ir normalios taikos, kol kaimynystėje egzistuoja nestabili ir beprotiška diktatūra“, – pridūrė jis, pranešęs valstybėms narėms, kad per išpuolius žuvo mažiausiai 14 civilių ir 97 buvo sužeisti.
Atsakydamas Rusijos atstovas Vasilijus Nebenzia tiesiogiai neminėjo raketų atakų, bet gynė savo šalies įvykdytą Ukrainos regionų aneksiją. „Esame kaltinami už tai, kai mėginame apsaugoti savo brolius ir seseris Rytų Ukrainoje“, – sakė jis.
Prieš Generalinės Asamblėjos sesiją įtampai pasiekus aukščiausią tašką JT vadovas Antonio Guterresas apibūdino Rusijos atakas kaip „nepriimtiną karo eskalaciją“, sakė jo atstovas. JAV prezidentas Joe Bidenas griežtai pasmerkė antskrydžius, kurie „demonstruoja visišką žiaurumą“ V. Putino „neteisėtame kare“. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pažadėjo dar „griežtesnį“ atsaką po neseniai įvykusio sprogimo, apgadinusio svarbų tiltą, jungiantį Rusiją su Maskvos aneksuotu Krymu.
„Nelegalios aneksijos“
Sprendimas perduoti nagrinėti aneksijos klausimą Generalinei Asamblėjai, kurioje 193 JT narės turi po vieną balsą ir niekas neturi veto teisės, priimtas po to, kai Rusija pasinaudojo veto teise Saugumo Tarybos posėdyje rugsėjo 30 d. ir taip užblokavo panašų pasiūlymą. Balsavimas numatomas ne anksčiau kaip trečiadienį.
„Mes nepripažįstame ir niekada nepripažinsime neteisėtų vadinamųjų „referendumų“, kuriuos Rusija sukurpė, kad turėtų dingstį toliau pažeisti Ukrainos nepriklausomybę“, – sakė tekstą parengti padėjusios Europos Sąjungos atstovas Silvio Gonzato. Rezoliucijoje smerkiamas Rusijos „bandymas neteisėtai aneksuoti“ Ukrainos Donecko, Luhansko, Zaporižios ir Chersono regionus po „vadinamųjų referendumų“ ir pabrėžiama, kad šie veiksmai „pagal tarptautinę teisę neturi galios“.
Rezoliucija ragina visas valstybes, tarptautines organizacijas ir agentūras nepripažinti aneksijų ir reikalauja nedelsiant išvesti Rusijos kariuomenę iš Ukrainos. Reaguodama į rezoliuciją, Rusija laiške visoms valstybėms užsipuolė „Vakarų delegacijas“, kurių veiksmai neva „neturi nieko bendra su tarptautinės teisės ir JT Chartijos principų išsaugojimu“.
V. Nebenzia teigė, kad, atsižvelgiant į aplinkybes, balsavimas Generalinėje Asamblėjoje turėtų būti slaptas, bet tai labai neįprasta procedūra, paprastai taikoma tokiais atvejais, kai renkamos rotaciniu principu dirbančios Saugumo Tarybos narės.
Balsavimas parodys, kokiu mastu izoliuota Rusija
Rezoliuciją prieš slaptą balsavimą pateikė Albanija, už ją balsavo 107 šalys, 13 buvo prieš ir 39 susilaikė. Vėliau Rusija pralaimėjo apeliaciją dėl pasiūlymo. Pats A. Guterresas tiesiai šviesiai pasmerkė aneksijas kaip „prieštaraujančias viskam, už ką pasisako tarptautinė bendruomenė“. "Šiuolaikiniame pasaulyje tam nėra vietos. To negalima priimti“, – sakė jis.
Praėjusį mėnesį per balsavimą Saugumo Taryboje nė viena šalis nepalaikė Rusijos, nors keturios delegacijos – Kinijos, Indijos, Brazilijos ir Gabono – susilaikė. Kai kurios besivystančios šalys buvo nepatenkintos, kad Vakarai visą dėmesį skiria Ukrainai, šią savaitę tokių gali būti ir daugiau.
Tačiau balsavimas parodys aiškų vaizdą, kokiu mastu Rusija iš tikrųjų tapo izoliuota. Dedamos visos pastangos, kad būtų laimėti ir susilaikiusiųjų balsai. Pirmadienį Ukrainos diplomatas Dmytro Kuleba kreipėsi į Afrikos šalis, jis joms sakė: „Neutralumas tik paskatins Rusiją tęsti agresiją ir piktybinę veiklą visame pasaulyje, įskaitant Afriką“.