Smogiamasis bepilotis „Bayraktar TB2“ laikomas vienu geriausių ginkluotų bepiločių, jis patikrintas kariniuose konfliktuose Sirijoje, Libijoje, Kalnų Karabache ir prieš kurdų kovotojus.
Dar šių metų sausį Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas teigė, kad turkiškais bepiločiais žavimasi visame pasaulyje.
„Ginkluoti turkų bepiločiai keičia kariavimo metodus“, – pabrėžė jis.
Nuo 2018 m. Ukraina perka iš turkų įmonės „Bayraktar Makina“ bepiločius „Bayraktar TB2“, kurie gali atlikti tiek žvalgybines, tiek kovines funkcijas. Kijevas perka jų sausumos ir jūrų pajėgoms, taip pat planuoja statyti jų gamyklą ir aptarnavimo centrą. O Ukrainos valstybinė įmonė tiekia variklius tos pačios turkų įmonės galingesniems smogiamiesiems bepiločiams.
„Bayraktar TB2“ panaudojimas sukėlė nerimo bangą Maskvoje, o įspėjimų jau sulaukė ne tik Kijevas, bet ir Ankara.
Kaip pareiškė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, tokių ginklų naudojimas destabilizuoja padėtį konflikto regione. Rusijos būgštavimai esą dar kartą pasitvirtino. „Tai nepadeda sureguliuoti vidaus Ukrainos konflikto“, – pridūrė D. Peskovas.
Dar aštriau pasisakė Rusijos Užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova, įspėjusi, kad tai turės „tragiškų pasekmių“.
„Dar kartą norėčiau paminėti, kad konflikto Pietryčių Ukrainoje neįmanoma išspręsti karo keliu, ką pripažino visos šalys, stipriai nerimaujančios dėl civilių gyventojų ir apskritai dėl situacijos Ukrainoje. Pastangos spręsti jį, pasitelkus jėgą, turės liūdnų, sunkiai įvertinamų, bet iš esmės – tragiškų padarinių“, – teigė M. Zacharova.
Kai kurių rusų visuomenės veikėjų komentarai buvo dar piktesni.
„Kijevas žaidžia be galo pavojingą žaidimą, – savo laidoje teigė pokalbių laidos vedėjas propagandistas Vladimiras Solovjovas. – Jie provokuoja [Donecko ir Luhansko] respublikas imtis atsakomųjų veiksmų, kas reiškia didžiulį karą. Tokiomis aplinkybėmis, Maskvai teks padaryti svarbų pasirinkimą. Tačiau aš nematau jokio pasirinkimo. Turime Rusijos prezidento pareiškimą, kurį visi prisimename – kilus bet kokiems netikėtiems judesiams iš jų [Kijevo] pusės, kiltų abejonių dėl jų nepriklausomos valstybės statuso.“
V. Solovjovas akivaizdžiai turėjo omenyje 2018 m. nuskambėjusį V. Putino pareiškimą, kad tariamos Kijevo karinės provokacijos prieš Donbaso separatistus „turės liūdnų padarinių Ukrainos nepriklausomos valstybės statusui“.
Įspėjimo sulaukė ir Turkija
Kijevo duomenimis, prieš panaudojant droną, haubicos iš „Donecko liaudies respublikos“ teritorijos apšaudė Ukrainos pajėgų pozicijas Rytų Ukrainos Hranitnės kaime. Žuvo vienas kareivis ir du buvo sužeisti. Per Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) specialiąją stebėtojų misiją iš karto buvo pareikalauta nutraukti šį apšaudymą, tačiau reakcijos nebuvo.
Ukrainos paskelbtame drono įraše matyti haubicos sunaikinimas. Naudoti sunkiąją artileriją, kaip ir droną, remiantis formaliai galiojančiu paliaubų susitarimu, draudžiama.
Ukrainos vyriausybiniai daliniai nuo 2014 metų Rytų Ukrainoje kovoja su prorusiškais separatistais. JT vertinimu, nuo tada žuvo daugiau kaip 13 000 žmonių. 2015-ųjų taikos planas nėra įgyvendinamas.
Naudoti dronus uždraudė jau 2014 metų vasarį pasirašytas paliaubų susitarimas. Ukraina pastaraisiais metais įsigijo mažiausiai šešis turkų įmonės „Baykar Makina“ dronus. Šalis nuo 2014 metų, kai Maskva aneksavo Krymo pusiasalį ir išprovokavo Vakarų sankcijas, savo rytiniuose regionuose kovoja su Rusijos remiamais kovotojais.
Stebėtojai baiminasi, kad Ukraina, siekdama karinėmis priemonėmis susigrąžinti separatistines teritorijas, ginkluojasi Azerbaidžano pavyzdžiu. Ši šalis, pirmiausiai naudodama bepiločius orlaivius, prieš metus atsikovojo didelę dalį armėnų gyvenamo Kalnų Karabacho. Tačiau Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad jo šalis turi teisę gintis.
„Ukraina gina savo teritoriją ir savo suverenitetą. Mes nepuolame, mes ginamės“, – kalbėjo jis.
Turkijos bepiločių orlaivių pardavimas Ukrainai komplikuoja Ankaros ryšius su Rusija, savo politiniu svoriu remiančia Ukrainos separatistus, rašo „Voice of America“.
Sutapimas ar ne, bet praėjus kelioms dienoms po drono panaudojimo Rusija sustabdė mandarinų importą iš Turkijos. Tai būtų ne pirmas kartas, kai Rusija baudžia Turkijai svarbius ekonominius sektorius norėdama paveikti Turkijos politiką. Pavyzdžiui šių metų balandį Rusija buvo sustabdžiusi reguliarius ir užsakomuosius skrydžius į Turkiją. Maskva tuomet aiškino esą toks žingsnis žengtas dėl COVID-19 situacijos, tačiau ekspertai neabejojo, kad taip Rusija keršijo už R. T. Erdogano išsakytą paramą Ukrainai ir Krymo nepripažinimą Rusijos dalimi.
„Tikrai palaikome ypatingus ir gerus santykius su Turkija, tačiau šis atvejis, deja, patvirtina mūsų nuogąstavimus, kad tokios ginkluotės tiekimas Ukrainos kariuomenei gali potencialiai destabilizuoti padėtį prie sąveikos linijos“, – sakė Kremliaus atstovas D. Peskovas.
Anksčiau Kijevas pareiškė, kad planuoja statyti gamyklą, kurioje bus gaminami Kijevo anksčiau įsigyti bepiločiai aparatai.
Maskva ir Ankara glaudžiai bendradarbiauja gynybos srityje, įskaitant konfliktus Sirijoje ir Libijoje. Be to, Turkija iš Rusijos yra įsigijusi ginkluotės, tokios kaip oro erdvės gynybos sistema S-400.
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, kaip ir D. Peskovas, išreiškė susirūpinimą ir nurodė, kad Rusija tiria pranešimus, jog Ukraina panaudojo turkišką droną.
„Tai turėtų priversti susimąstyti tuos, kas skiria dėmesį Ukrainos atkakliems reikalavimams, kad ji tuoj pat būtų priimta į NATO“, – pareiškė rusų diplomatijos vadovas.
Tuo metu Turkijos užsienio reikalų ministras po susitikimo su S. Lavrovu praėjusį šeštadienį per G20 pareiškė, kad jei kažkas nusiperka jų gamintus dronus, tai jau nebėra Turkijos gaminys.
„Galbūt Turkija jį pagamino, bet jis priklauso Ukrainai. Turkija negali būti dėl to kaltinama“, – teisinosi Mevlutas Cavusoglu, taip pat ragindamas Ukrainą nustoti remtis Turkija kalbant apie bepiločius orlaivius.
Rytų Ukrainoje dirbantys tarptautiniai stebėtojai, kurie naudoja bepilotes skraidykles pranešdami apie paliaubų pažeidimus, neseniai pareiškė, kad slopinami jų dronų signalai.
Nepriklausomo gynybos srities analitiko Ardos Mevlutoglu teigimu, Kijevas tikisi, kad turkiški bepiločiai padės pasiekti persvaros, kovojant su separatistais, su kuriais kova vyksta nuo 2014 m.
„Vienas bepilotis su keliomis bombomis gali sunaikinti visą gynybos kompleksą arba labai brangią elektroninę kovinę sistemą, arba išvesti iš rikiuotės kelis šarvuočius. Taigi, ši asimetrija suteikia daugiau galimybių grėsmę patiriančioms kariuomenėms, kaip antai, Ukrainos kariuomenei“, – teigė jis.
Kijevas įsigijo iš Turkijos kelis bepiločius, o spalį paskelbė, kad sudaryta sutartis gaminti jų pačioje Ukrainoje.
„Jau pasirinktas žemės plotas, kuriame bus statoma gamykla“, – per spaudos konferenciją spalį, kurioje dalyvavo Turkijos užsienio reikalų ministras M. Cavusoglu, paskelbė Ukrainos užsienio reikalų ministerijos vadovas Dmytro Kuleba.
„Įgyvendinant šį projektą buvo nemažai kliūčių, tačiau visos jos pašalintos“, – pridūrė D. Kuleba, tačiau daugiau detalių tuomet nepateikė.
M. Cavusoglu savo ruožtu šia tema nekalbėjo, tačiau pabrėžė, kad Kijevas ir Ankara „šiuo metu stiprina savo santykius daugelyje sektorių“, įskaitant gynybos.
Rugsėjo pabaigoje Ukrainos gynybos ministras Andrejus Taranas ir kovinius dronus „Bayraktar“ gaminančios Turkijos bendrovės „Baykar“ vadovas Halukas Bayraktaras pasirašė memorandumą dėl bendro mokymų ir dronų priežiūros centro įkūrimo Ukrainoje.
„Šios akimirkos laukėme ilgą laiką, – po memorandumo pasirašymo sakė Ukrainos prezidentas V. Zelenskis. – Tai mums – labai svarbus įvykis.“
„Baykar“ ketina statyti šį centrą ant žemės ploto, kuris priklauso Ukrainos gynybos ministerijai ir yra netoli Vasylkivo miesto, įsikūrusio už 20 km nuo Kijevo.
Anot žiniasklaidos pranešimų, Kijevas ketina įsigyti apie 50 „Bayraktar TB2“ dronų.
Tačiau dronų Kijevui pardavimas pastato Ankarą į sudėtingą poziciją, kadangi Turkija gynybos srityje taip pat bendradarbiauja su Ukrainos priešininke Rusija.
Kad dronai galimai bus gaminami Ukrainoje, Maskvai kelia nerimą, sako George Marshallo fondo analitikas Ozguras Unluhisarciklis. Pernai turkų gamybos bepiločiams teko ypatinga svarba, kai Azerbaidžanas pasiekė pergalę prieš Armėniją, kovojant dėl ginčijamo Kalnų Karabacho regiono.
„Bepiločiai, kuriais Turkija aprūpino Azerbaidžaną, buvo lemiamas veiksnys, padėjęs pasiekti pergalę, o Rusija tai žino“, – „Voice of America“ cituoja O. Unluhisarciklį.
Analitikų teigimu, Turkija sėkmingai naudojo bepiločius Sirijoje ir Libijoje.
Be to, Ankara siekia uždirbti, parduodama savo sėkmingus bepiločius, – pranešama apie derinamas pardavimo sutartis su Etiopija ir Maroku. Tiesa, A. Mevlutoglu įspėja – pardavinėdama bepiločius Ukrainai, Turkija stipriai rizikuoja.
„Turkijos santykiai su Rusija geri, ypač energijos sektoriuje. Rusija stato branduolinę jėgainę Turkijoje, mes bendradarbiaujame Sirijoje. Taigi, Turkijos santykiai su Maskva geri. Kita vertus, mūsų santykiai su Ukraina irgi puikūs, tai matyti gynybos sektoriuje. Jei kiltų konfliktas tarp Ukrainos ir Rusijos, Turkija atsidurtų be galo sudėtingoje situacijoje“, – pabrėžė A. Mevlutoglu.
Kita vertus, kai kurių apžvalgininkų nuomone, bepiločių pardavimas Ukrainai galėtų tapti Ankarai reikšmingu svertu prieš Maskvą keliuose vykstančiuose regioniniuose ginčuose.
Ar pasikeis jėgų pasiskirstymas Donbase?
Vokietijos valdžia išsakė nerimą dėl suaktyvėjusių karinių veiksmų ir dėl to, kad visos pusės pasitelkia bepiločius. Vokietijos URM atstovė nurodė, kad konflikto zonoje gali skraidyti tik Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) bepiločiai. Ukrainos ambasadorius Vokietijoje Andrejus Melnikas keliems žiniasklaidos leidiniams pakomentavo, kad „Ukraina turi įstatymišką teisę į savigyną“.
Ar, pasitelkusi bepiločius, Ukraina pažeidė Minsko susitarimus? Formaliai – ne, interviu DW teigė Europos užsienio reikalų tarybos Analitinio centro Briuselyje ekspertas Gustavas Gresselis.
„Minsko susitarimus (dėl ugnies nutraukimo nuo 2015 m. vasario) pažeidžia rusų haubicos „D-30“, kurios ten stovi, o bepiločiai nepažeidžia“, – teigė ekspertas.
Pagal Minsko paliaubų susitarimą Nr. 2, draudžiama sunkioji ginkluotė, kurios kalibras – didesnis nei 100 mm, o „D-30“ kalibras – 122 mm. Konkrečiai bepiločiai Minsko susitarimuose neminimi, G. Gresselio nuomone, tai suteikė Donecko ir Luhansko separatistams galimybę juos naudoti – mėtyti iš jų minas ir granatas. Apie tokį bepiločių taikymą ne kartą buvo pranešę ukrainiečių kariai. Savo ruožtu ESBO pranešė apie savo bepiločių, skirtų kontroliuoti ugnies nutraukimą, veikimo trikdžius.
Šiaip ar taip, draudimas konflikto Donbase pusėms naudoti bepiločius egzistuoja – nuo 2020 m. liepos. Trišalė kontaktinė grupė pasiekė susitarimą „dėl ugnies nutraukimo režimo sustiprinimo“. Pirmame punkte numatytas „draudimas naudoti bet kokių rūšių skraidymo aparatus“. Tiesa, tame pačiame punkte įrašytas draudimas bet kokiam šaudymui, įskaitant ir snaiperių šaudymą, tačiau susišaudymai tęsiasi. Oficialiais duomenimis, vien per pirmą šių metų pusmetį Ukrainos pusė neteko 65 karių, daugiausia – nuo snaiperių kulkų.
Ar pasikeis jėgų pasiskirstymas Donbase? Britų analitikų centro „Chatham House“ karinis analitikas Mathieu Boulegue mano, kad galimai Ukrainos pažeisti susitarimai neturi reikšmės, kadangi tai daro abi pusės.
M. Boulegue manymu, tai, kad Ukraina pasitelkė bepiločius, kardinaliai nepakeitė jėgų pasiskirstymo, tik sustiprino Ukrainos ginkluotąsias pajėgas, atliekant „atskiras operacijas, skirtas sulaikyti priešininką“. Jis pabrėžė – ukrainiečių bepiločių naudojimo pajėgumai ir ištekliai stipriai riboti, kalbama veikiau apie „retoriką ir propagandinio karo prieš Rusiją laimėjimą“.
Neverta kalbėti apie tai, kad Ukraina gali mėginti eiti Azerbaidžano keliu (neseniai vykusiame kariniame konflikte dėl Kalnų Karabacho), ir, pasitelkdama turkiškus bepiločius, mėgintų pereiti į Donbaso puolimą, įsitikinęs M. Boulegue.
„Taip nebūna“, – teigė ekspertas. Jo nuomone, Kijevas nenori rizikuoti sulaukti stipresnio Rusijos atsako ir prarasti dar daugiau teritorijos. Apie tokį scenarijų ne kartą kalbėjo Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.
Panašiai argumentuoja ir G. Gresselis – jis mano, kad separatistų teritorijoje Donbase „pakanka radioelektroninių kovos priemonių ir oro gynybos sistemų, kurios gali atremti bepiločius. Pasak G. Gresselio, nepaisant „Bayraktar“ bepiločių, Rusijos kontrpuolimo atveju Ukraina vis tiek būtų stipriai pažeidžiama.
Kiek kitaip situaciją vertina Berlyno fondo „Mokslas ir politika“ (SWP) ekspertas, Vokietijos kariuomenės atsargos karininkas Wolfgangas Richteris. Jo teigimu, pasitelkdama bepiločius Donbase, Ukraina pažeidė susitarimus. Eksperto nuomone, tai patvirtino nerimą dėl konflikto eskalavimo iš abiejų pusių. „Yra pagrindo baimintis, kad priešinga pusė atsakys“, – teigė W. Richteris. Jis įsitikinęs, kad tai – argumentas, kodėl nereikėtų tiekti ginklų į konflikto zoną, nes tai nesulaiko abiejų pusių, o veikiau skatina jas naudoti jėgą.
M. Boulegue pabrėžė, kad Kijevo siekis pristabdyti priešininką gali būti nesėkmingas, nes to nepakanka, norint sustabdyti Kremlių. Be to, eksperto nuomone, kalbama ne apie tokį pristabdymą, kuris būtų prieinamas Ukrainai su jos ribotais finansų ir kitokiais ištekliais.
