„Ukraina gali atlikti perkrovimą. Ne pinigų srautų perskirstymo iš vienų kišenių į kitas prasme, o tikrą [perkrovimą], pagrįstą suvokimu, kad būtina konsoliduoti liaudį ne jėgos, o nacionalinės darbotvarkės kūrimo pagrindu“, – savo „Facebook“ paskyroje parašė M. Zacharova.
Ji pridūrė, kad šią išvadą grindžia „visu pasaulio užkulisių supratimu“.
URM atstovė pabrėžė, jog Ukrainai reikalingas „perkrovimas“, kad šaliai „kitą kartą, kitaip nei dabar, netektų atriboti nuo balsavimo milijonus savo piliečių“.
Kaip rodo negalutiniai balsų skaičiavimo rezultatai, jokios politinio darbo patirties neturintis komikas V. Zelenskis per sekmadienį vykusį antrąjį rinkimų ratą gavo apie 73,2 proc. balsų, o už dabartinį šalies vadovą Petro Porošenką balsavo 24,46 proc. rinkėjų, pranešė Centrinė rinkimų komisija.
Balsavimas nevyko Rusijos remiamų separatistų kontroliuojamose teritorijose Rytų Ukrainoje. Nuo 2014 metų besitęsiantis konfliktas tarp separatistų ir provakarietiškos Ukrainos vyriausybės nusinešė jau apie 13 tūkst. žmonių gyvybių.
Rusija: rezultatai rodo, kad ukrainiečiai nori pokyčių
Rusijos užsienio reikalų ministerija teigia, kad pasirinkdami Volodymyrą Zelenskį prezidentu ukrainiečiai tikisi pokyčių.
„Balsavusiųjų apklausos rodo, kad Ukrainos piliečiai balsavo už pokyčius. Naujoji šalies vadovybė dabar turi suprasti savo rinkėjų viltis. Tai taikytina ir vidaus, ir užsienio politikos klausimams“, – naujienų agentūrai „RIA Novosti“ sekmadienį sakė Rusijos užsienio reikalų viceministras Grigorijus Karasinas.
Pirmasis Rusijos Valstybės Dūmos vicepirmininkas, komunistų partijos atstovas Ivanas Melnikovas pareiškė, kad V. Zelenskio pergalė rodo „tos konkrečios grupės, kuri paėmė valdžią Kijeve 2014 metais, nesėkmę“.
„Ukrainos piliečiai įvertino užburtą tulžies laviną, kuri buvo skleidžiama Vašingtono tarno Porošenkos“, – kalbėjo Rusijos politikas.
Jis tvirtino, kad V. Zelenskis negalės nepaisyti rytinės šalies dalies gyventojų interesų, nes būtent čia sulaukė daugiausia paramos.
„Zelenskis daugiausiai procentų gavo būtent rytiniuose regionuose. Ne visa, bet didelė šios šalies dalies gyventojų dalis suteikė jam mandatą atstovauti jų interesams. Jeigu jis nenori akimirksniu, dar iki rinkimų į Aukščiausiąją Radą prarasti šio pasitikėjimo, jis turi giliai išsiaiškinti, ko nori rytai, ir savo veiksmais atstovauti šių rinkėjų interesus“, – naujienų agentūrai „Interfax“ sakė I. Melnikovas.
Pasak politiko, jo partijai taip pat įdomu, ar Ukrainoje toliau bus draudžiama komunistų partija.
Medvedevas įžvelgia galimybių
Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas pirmadienį pareiškė įžvelgiantis galimybių pagerinti Maskvos ir Kijevo santykius, kai į valdžią ateis naujasis prezidentas Volodymyras Zelenskis, bet taip pat sakė neabejojantis, kad naujasis lyderis laikysis retorikos, kurią demonstravo prieš rinkimus.
„Rinkimai Ukrainoje įvyko. Rezultatai parodė aiškų naujų požiūrių poreikį sprendžiant Ukrainos problemas. Akivaizdu, kad naujajam prezidentui iškils uždavinys konsoliduoti šalį, atsižvelgiant į pastaraisiais metais susiklosčiusią tikrovę“, – per „Facebook“ parašė D. Medvedevas.
„Neabejoju: naujasis valstybės vadovas Rusijos atžvilgiu laikysis retorikos, kurią naudojo per rinkimų kampaniją – kartoti pažįstamas ideologines formules, orientuotis į įvairias gyventojų grupes. Dėl to neturiu jokių iliuzijų“, – pridūrė Rusijos vyriausybės vadovas.
„Vis dėlto galimybių pagerinti ryšius su mūsų šalimi esama. Ko tam reikėtų? Sąžiningumo. Ir dar reikalingas pragmatiškas bei atsakingas požiūris“, – rašo D. Medvedevas.
Jis pridūrė, kad šis požiūris turi atsižvelgti į Ukrainoje susiklosčiusią politinę tikrovę, įskaitant konfliktą su separatistais Rytų Ukrainoje.
„Todėl svarbiausia, ko reikėtų palinkėti naujajai Ukrainos vadovybei – blaivaus proto. Ir, aišku, supratimo, kokie vertingi yra mūsų šalių žmonių santykiai, turintys būti aukščiau politinės konjunktūros“, – teigė premjeras.
Zelenskis sako, kad sieks perkrauti taikos rytų Ukrainoje derybas
Volodymyras Zelenskis sekmadienį pažadėjo perkrauti taikos rytų Ukrainoje derybas.
Čia nuo 2014 metų vyksta konfliktas tarp Kijevo ir Rusijos remiamų separatistų.
„Bet kokiu atveju veiksime Normandijos rėmuose, tęsime Minsko derybas, perkrausime jas“, – spaudos konferencijoje sakė V. Zelenskis.
„Manau, kad šioje vietoje turėsime personalo pokyčių“, – pridūrė jis.
Balsavusiųjų apklausos rodo, kad V. Zelenskis rinkimuose sekmadienį surinko 73 proc. balsų ir nugalėjo perrinkimo siekusį Petro Porošenką, surinkusį 25 procentus.
Žada pertvarkyti Ukrainos kariuomenės vadovybę
Išrinktasis Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį pareiškė, kad ketina pakeisti šalies ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo vadovybę, bet kol kas negalįs atskleisti, kurie generolai perims postus.
Per spaudos konferenciją jo rinkimų štabe V. Zelenskis sakė: „Kalbant apie Generalinį štabą, turime labai rimtų žmonių, turinčių autoritetą kariuomenėje. Tai pareigas einantys generolai – jūs neabejotinai juos pamatysite. Dabar neturiu teisės jų įvardyti – su jais yra susitarta, tai labai rimtas reikalas.“
V. Zelenskis taip pat atsisakė pateikti konkrečių atsakymų, kokie yra jo planai dėl Gynybos ministerijos.
Bet kokių kariuomenės pertvarkymų klausimas labai opus Ukrainoje, nuo 2014 metų įsitraukusioje į konfliktą su Maskvos remiamais separatistais šalies rytuose. Šis karas jau nusinešė apie 13 tūkst. žmonių gyvybių.
Kaip rodo negalutiniai balsų skaičiavimo rezultatai, V. Zelenskis per sekmadienį vykusį antrąjį rinkimų ratą gavo apie 73,2 proc. balsų, o už dabartinį šalies vadovą Petro Porošenką balsavo 24,46 proc. rinkėjų, pranešė Centrinė rinkimų komisija.