aA
JT viršūnių susitikime klimato aktyvistės Gretos Thunberg išrėžta tūžminga kalba neliko be atgarsio ir Lietuvoje. Ką jau bekalbėti apie Vokietiją, kur apvalainas moksleivės veidelis ištisus metus kone diena iš dienos švytravo pagrindinėse medijose, kur buvo sekamas kiekvienas jos žingsnis, cituojamas kiekvienas viešas pasisakymas, analizuojamos knygos, susijusios su jos vardu? Gretos euforija paskatino kritinę „Gretos pasakojimo“, kuriamo jos tėvų ir viešųjų ryšių komandos, analizę.

Praėjusiais metais šešiolikmetė klimato gelbėtoja, galima sakyti, dominavo Vokietijos politiniame diskurse. Pagrindinio srauto žiniasklaidoje nusvėrė teigiami švedų aktyvistės vertinimai, susižavėjimas ar netgi adoracija: kai kurie Gretos gerbėjai jau matė (ir piešė) ją su šventosios aureole ar bent lygino su reformatorium Martinu Liuteriu.

Po nepaprastai emocingo (ar teatrališko?) G. Thunberg pasirodymo Niujorke, kai ji įtūžusios paauglės maniera pažėrė kaltinimų pasaulio lyderiams, suglumo net ir ištikimi jos rėmėjai. Ar tik mergaitė šįkart nebus „persūdžiusi“? – klausė „Süddeutsche Zeitung“. „Ar, begelbėdama klimatą, ji nenuodija jo?“– atitarė žurnalo „Cicero“ autorė Antje Hildebrandt, iki šiol prielankiu žvilgsniu sekusi jaunąją švedę.

Juk G. Thunberg sukelto klimato judėjimo spaudžiama, Vokietijos vyriausybė prieš pat JT viršūnių susitikimą parengė „klimato paketą“, kainuosiantį šaliai 50 milijardų eurų. Ir jokio pripažinimo! „Savo tuščiais žodžiais jūs pavogėte mano svajones ir mano vaikystę“, „žmonės kenčia, miršta, griūna ištisos ekologinės sistemos,“ „esame masinio išnykimo pradžioje, o viskas, apie ką jūs galite kalbėti, tėra pinigai ir pasakos apie amžiną ekonomikos augimą. Kaip jūs drįstate?!“ – pylėsi emocingų kaltinimų kruša.

Malena Ernman
Malena Ernman
© Reuters / Scanpix

„Sugriauta vaikystė“?

Ypač papiktino G. Thunberg priekaištas politikams, esą, šie pavogę jos svajones bei vaikystę. „Ne, mes nesugriovėm Tavo vaikystės“, – atviru laišku klimato aktyvistei skubėjo prieštarauti žaliųjų politikas, Tiubingeno miesto meras Borisas Palmeris. Priešingai, mes „sukūrėme pasaulį, jauniems žmonėms teikiantį geresnes gyvenimo sąlygas nei kada nors anksčiau.“

„Kaip tu drįsti?“ – Gretą jos pačios stiliumi užsipuolė studentė Michal Kornblum, liberaliame moksleivių bei jaunimo tinklaraštyje „Apollo news“ papasakojusi apie savo senelės, Baltarusijoje 1935 m. gimusios žydaitės, jos pusbrolių ir pusseserių likimą. Vaikystė vagiama iš karo baisumus patiriančių vaikų, o ne iš Gretos. Jos vaikystę pavogė „tie, kurie eksponuoja ją kaip atrakciją – jos tėvai ir vadybininkai.“

Greta Thunberg
Greta Thunberg
© Reuters / Scanpix

Tėvus kaltina ir vienas žymiausių Vokietijos krikščionių demokratų politikų Friedrichas Merzas. „Galima žavėtis tuo, ką ši mergaitė per trumpą laiką pasiekė, ir vis viena ji yra ligonis, todėl nusveria rūpestis dėl to, ką tėvai daro su savo dukra“, – sakė politikas dienraščiui „Augsburger Allgemeine Zeitung“.

O psichoterapeutas Hansas Joachimas Maazas, dirbantis su Aspergerio sindromą turinčiais pacientais, pastebėjo, kad skausmo ir pykčio afektai yra šia liga sergančios G. Thunberg psichinės raidos dalis, tik jie dabar projektuojami į klimato problematiką. Negerai, kai šios labai asmeniškos problemos išviešinamos, „metamos į rinką“, – psichologui kelia susirūpinimą, kad tėvai tai toleruoja ir netgi skatina.

Gretos mamos knyga „Scenos iš širdies: Mūsų kova už klimatą“

Panašios kritikos sulaukė knyga „Scenos iš širdies: Mūsų kova už klimatą“, kurios autoriais nurodyti visi G. Thunberg šeimos nariai, nors ją iš tikrųjų parašė mergaitės mama, operos solistė Malena Ernman. Knyga pasirodė pereitų metų rugpjūtį, – netrukus po to, kai Greta pradėjo Stokholme streiką už klimatą. Anot politologo Albrechto von Lucke‘s, ši labai keista knyga padeda suprasti, kaip G. Thunberg tapo klimato gelbėjimo heroje ir jo ikona.

Ji pasakoja ambicingos šeimos, nebesusidorojančios su gyvenimu, istoriją iki Gretai tampant klimato aktyviste, iki to momento, kai moksleivė padedama tėčio pasigamina plakatą su užrašu „Skolstrejk för klimatet“ (mokyklinis streikas klimatui) ir pati viena išeina streikuoti prie Švedijos parlamento Stokholme.

Greta Thunberg, Justinas Trudeau
Greta Thunberg, Justinas Trudeau
© AP / Scanpix

Knygoje su stebėtinu atvirumu pasakojama ne vien apie Gretos, – apie visos šeimos psichines problemas. Aštuonmetė Greta nustoja kalbėti, du mėnesius beveik nieko nevalgo, nes, kaip paaiškėjo, kenčia dėl Aspergerio sindromo. Neorologinis sutrikimas (aktyvumo ir dėmesio sindromas ADHD) nustatomas ir jaunesniajai Gretos seseriai Beatai, o nuo įtampos išsekusi mama M. Ernman apalpsta scenoje. Galiausiai ir jai pačiai diagnozuojami perdegimo bei ADHD sindromai. Šeima atsiduria ant išprotėjimo ribos: „Mes rėkiam. Mes duryse išspardom skyles. Mes apsidraskom. (…) mes verkiam (…) ir mes atlaikom.“

Praregėjimas, atsivertimas, misija išgelbėti pasaulį

Panašių dramatiškų vietų knygoje netrūksta. Įveikti psichinę krizę šeimai padeda Gretos atrasta klimato ir gamtosaugos tema: pamačiusi mokykloje dokumentinį filmą apie vandenynų užterštumą plastiku, mergaitė nebenurimsta: apsisprendžia kovoti už klimatą („praregėjimo“ momentas).

Greta Thunberg
Greta Thunberg
© Reuters / Scanpix

Gretos dėka visa šeima suvokia, kokioje gilioje krizėje yra atsidūrusi planeta ir jos žmonės: („Perdegę žmonės perdegusioje planetoje“, anot M. Ernman) ir tai priverčia juos radikaliai pakeisti gyvenimo būdą. Dukros angažavimasis klimato gelbėjimui padeda šeimai rasti gyvenimo prasmę („atsivertimo“ momentas).

Toks sutrikimas kaip autizmas ar ADHD yra ne kliūtis, o kartais netgi superjėga, – įtaigauja knygoje Gretos mama (pasiryžimo veikti, įtikėjimo misija momentas). Patetišku tonu ji skelbia: „Už slenksčio veriasi naujas pasaulis, – pasaulis, kuriame maža mergaitė su baltąja meška instagramo profilyje įstengs ginti mūsų kolektyvinį saugumą nemažiau sėkmingai nei visos šio pasaulio armijos.“

Šis pasakojimas įdomus jau vien tuo, kad primena istorinių asmenybių, judėjimų pradininkų ar šventųjų biografijų modelį su jam tipiškais praregėjimo, atsivertimo, misijos elementais. Toks pasakojimas žadina tolesnio, masinio judėjimo ir „atsivertimo“ lūkesčius.

Idėjai skleisti rastas tinkamas pasakojimas ir veidas

Tie lūkesčiai, anot pačios G. Thunberg, išsipildė su kaupu: Vokietijos spaudos agentūrai prisipažino nesitikėjusi, kad jos akcija taip išsiplės – iki milijoninių moksleivių ir jaunimo demonstracijų už klimatą „FFF“ (Fridays for Future – „Penktadieniai ateičiai“).

Ir jei knygoje „Scenos iš širdies“ Greta dar abejoja („Ne, mama, tokie kaip aš pasaulio neišgelbės. Nes tokių kaip aš niekas neklausys“), tai vasarą pasirodžiusio G. Thunberg kalbų, sakytų įvairiuose viršūnių susitikimuose, rinkinys jau skelbia: „Niekas nėra per mažas, kad kažką pakeistų“.

Taip kuriamas tęstinis „Gretos pasakojimas“, turintis patraukti ir uždegti naujus šalininkus. Ir tai labai primena strategiją, kurią Nobelio premijos laureatas Robertas Schilleris analizuoja knygoje „Naratyvinė ekonomika“. Į tai dienraštyje „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ atkreipė dėmesį ekonomistas Thomas Mayeris. Pasak jo, teiginys, kad CO2 išskyrimas sąlygoja žemės atmosferos temperatūros kilimą yra mokslinė hipotezė, grindžiama indukcija, fizikiniu eksperimentu patikrinti jos laboratorinėmis sąlygomis neįmanoma. Tačiau hipotezės šalininkams pavyko paversti ją patraukiančiu pasakojimu.

Malena Ernman
Malena Ernman
© Reuters / Scanpix

Itin svarbu, kad „pasakotojai“ savo pasakojimo skleidimui surastų lengvai įsimenamą vaizdą su primygtine žinia ir ikoniška figūra. Įvykdžius šias sąlygas, pasakojimas gali sklisti nelyginant lengvai užkrečiama liga, – aiškina R. Schilleris, tyrinėjantis viešosios nuomonės formavimą pasakojimo pagalba.

2006 m. tokiu pasakojimu su signaliniu vaizdu tapo dokumentinis filmas „Nepatogi tiesa“, – jame buvęs JAV viceprezidentas Al Gore klimato atšilimo pasekmes demonstravo scena, kurioje išsekusi šiaurės meška kabinasi į tirpstančią ledo lytį. Dabar CO2 sukelto klimato atšilimo hipotezei rasta nauja ikona – švedų moksleivė Greta su apokaliptine žinia, – aiškina ekonomistas Th. Mayeris.

G. Thunberg šiai žiniai skelbti yra ypač tinkama, kadangi, kaip pati prisipažįsta, pasaulį mato baltai juodą, be pustonių, ji įsitikinusi, kad su klimato kaita galima kovoti tik dabar arba niekad, nes delsimas reikštų pražūtį. Įtaigiau apie klimato kolapsą kalbėti neįmanoma.

Teigiamas politinės popžvaigždės poveikis jaunimui

Moksleivė iš Stokholmo G. Thunberg, padedama tėvų ir puikiai veikiančios viešųjų ryšių mašinos, netruko tapti politine žvaigžde: Greta susitinka su Vokietijos kanclere Angela Merkel, su buvusiu JAV prezidentu Baracku Obama, Greta pas popiežių, Greta nominuojama Nobelio taikos premijai, Greta kalba JT viršūnių susitikime Niujorke, peikia Kanados premjerą Justiną Trudeau, kad „jis daro nepakankamai“, o šis kaltai pritaria ir eina su ja demonstruoti už klimatą.

Greta Thunberg, Barackas Obama
Greta Thunberg, Barackas Obama
© Reuters / Scanpix

Dar taip neseniai Aspergerio sindromą turinti mergaitė kentėjo mokykloje dėl bendraamžių patyčių, o štai dabar išjudino ir patraukė milijonus savo kartos žmonių. Poveikiu, kurį G. Thunberg daro vaikams ir jaunimui, galima tik pasidžiaugti: gerai, kad jie permąsto savo pačių ir tėvų elgesį, užuot gyvenę pagal principą „po manęs nors ir tvanas“.

„Ji atkreipė Europos jaunimo dėmesį į klimato atšilimo problemą. Tai klimatui turėtų išeiti į naudą, – jei tik jauni žmonės imtų sąmoningiau, atsakingiau vartoti, jei jie atitinkamai paveiktų savo artimąją aplinką ar netgi politiškai angažuotųsi aplinkosaugos bei klimato srityje“, – pritariamai komentavo „Neue Züricher Zeitung“. „Mūsų ateitis yra dabar! Kovok už klimatą kaip Greta Thunberg“, – skelbia Vokietijoje išleistos knygos apie G. Thunberg pavadinimas.

Politikos emocionalizavimo pavojai

„Mes, vaikai, aukojam mūsų vaikystę ir išsimokslinimą“, „Mes, vaikai, darome tai, nes norim susigrąžinti mūsų viltis ir svajones“, – skelbė G. Thunberg 2018 m. gruodį klimato kaitos konferencijoje Katovicuose. Kadangi politikai per tą laiką „neatliko savo namų darbų“, „mokytoja“ G. Thunberg dabar juos piktai išbarė Niujorke ir pagrasino: „Mes neleisim jums to daryti. (…) Pokyčiai bus, norite to ar ne“. Ir tarsi iš olimpinių aukštumų pridūrė: „Mes jus atidžiai stebėsim“.

Tačiau reakcija į šią emociškai ir retoriškai perspaustą G. Thunberg kalbą buvo kitokia, nei tikėtasi. Pasigirdo nemaža balsų, primenančių dėl politikos emocionalizavimo pavojų. „Ne jaunoji švedė yra problema, o jos suaugę gerbėjai“, – dienraštyje „Die Welt“ rašė buvęs 1968-ųjų studentų sąjūdžio aktyvistas bei žaliųjų politikas, o dabar – politinis komentatorius Thomas Schmidas.

Angela Merkel, Greta Thunberg
Angela Merkel, Greta Thunberg
© Reuters / Scanpix

Tai, ką skelbia G.Thunberg, pasak Th. Schmido, gali būti paaiškinta jos jaunystės radikalumu ar sindromu, dėl kurio ji kenčia, bet „su racionalumu tai neturi nieko bendro, kad ir kaip ji apeliuotų į mokslą“. Jam nesuprantama, kaip „suaugę ir apie modernios visuomenės kompleksiškumą daugmaž informuoti žmonės gali taip pamaldžiai sustingti Gretos Thunberg akivaizdoje ir prisidėti prie jos ikonizacijos“.

O istorikas bei žurnalo „Wirtschafts Woche“ autorius Ferdinandas Knaußas konkrečiai apkaltino tuos aukštus pasaulio politikus, kurie instrumentalizuoja mergaitę savo tikslams.

„Kas vaikus atvirai daro politiniais veikėjais, suteikdamas jiems sceną ir naudodamasis jais kaip žinios skelbėjais, tas pažeidžia ne tik vaikų teises, bet ir laisvo politinio diskurso taisykles. Nes tokiu atveju tikimasi, kad priešininkas, nenorėdamas prarasti padoraus žmogaus reputacijos, nedrįs aštriai užsipulti šio apsaugos nusipelnančio dar-ne-piliečio. Politizuoti vaikai perkeltine prasme yra gyvi skydai, kuriais ginamasi nuo politinių kontrahentų puolimo“, – sakė jis.

G. Thunberg, nors spaudoje ir pavadinama jauna moterimi, vis dėlto tebėra pažeidžiamas, sutrikimą turintis vaikas, gyvas, nepaneigiamas argumentas suaugusiųjų kovoje už klimatą.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(129 žmonės įvertino)
3.9922

Top naujienos

Vieną dieną kartu žaisime futbolą danguje, Diego: jautri draugų ir varžovų reakcija į Maradonos mirtį (82)

Nors Argentinos futbolo dievukas Diego Armando Maradona jau keletą dešimtmečių negalėjo...

Saulės pasiilgę lietuviai „šluoja“ keliones į Maldyvus: vilioja ne tik saugus poilsis, bet ir stipriai sumažėjusios kainos (147)

Atslenkant žiemai lietuviai nepaisydami pandemijos vėl ima galvoti, kaip ištrūkti ten, kur...

Diena bus sausa ir vėsi: formuosis plikledis (2)

Ketvirtadienis išauš vėsokas, bet sausas . Pirmoje dienos pusėje šalies pietiniuose ir...

Mirė futbolo legenda Diego Maradona Argentinoje – trijų dienų gedulas (493)

Argentinos žiniasklaida paskelbė, kad mirė vienas garsiausių visų laikų pasaulio futbolininkų...

Siunčiami į COVID-19 sergančiųjų namus medikai neslepia pykčio: ne tik nėra prasmės, bet ir didžiulė rizika (342)

Prieš dvi savaites Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) paskelbė, jog kiekviena savivaldybė...

Dužusias olimpines svajones ir teisėjų vagystes užglaistė sėkmė Rusijoje: dabar mums absoliučiai ramu (39)

„Draugai klausė, kaip reikia vadinti žmones, kurie nugali olimpinius čempionus? Tada mes...

Prancūzai pusdienį pasitreniravo taikyti naujas taisykles po „Brexit“ – Kente iškart nutįso 8 kilometrų vilkikų eilė (38)

Kente antradienį netikėtai susidarė aštuonis kilometrus besidriekianti vilkikų eilė. Taip nutiko...

Apklausa: dirbančios moterys paaukštinimo turi prašyti pačios, priešingai nei vyrai (108)

Finansų pasaulyje dirbančios moterys pareigomis pakeliamos daug rečiau nei vyrai , nebent jos...

Orijaus kelionės. Vienas įspūdingiausių dvarų Lietuvoje, kurį pastatė ne grafai ar karaliai, o senolis iš Lentvario (4)

Nuvykęs į Lentvarį Orijus gyvenamųjų namų rajone, šiek tiek panašiame į kolektyvinius sodus,...

Žieminis rapsas – saugus būdas sukaupti ir išsaugoti azotą sėjomainoje (9)

Žieminio rapso pasėlių plotus Lietuvoje lemia žieminių javų pjūties darbai bei žieminio rapso...

|Maža didelių žinių kaina