aA
Ant kampinės erdvaus kambario sofos įsitaiso ryškiai apsirengusi moteris. Sekcijos stikle, už kurio – jos pirmagimio sūnaus nuotrauka – atsispindi raudonas plaukus dengiantis hidžabas. Nuotraukoje – besišypsantis barzdotas vyras kariniu švarku. Tokių jo atvaizdų namuose ne vienas ir ne du. Ant didžiulio medinio stalo – citrininis varškės pyragas.
Osama bin Ladenas 1971 m. su šeima
© AFP/Scanpix

Alia Ghanem – Osamos bin Ladeno motina. Jos nepastebėti tiesiog neįmanoma. Greta jos ant kėdžių sėdi du jos sūnūs Ahmadas ir Hassanas ir antrasis sutuoktinis Mohammedas al Attasas (vyras, užauginęs visus tris brolius), rašo „The Guardian“.

Visi šeimos nariai gali papasakoti savą istorijos apie žmogų, siejamą su pasaulinio terorizmo suklestėjimu, versiją, bet šiandien daugiausia kalbės būtent A. Ghanem, kuriai Osama bin Ladenas visų pirma yra mylimas ir tragiškai prarastas sūnus. „Mano gyvenimas buvo labai sunkus, nes jis visą laiką buvo labai toli. Buvo labai geras vaikas, labai mane mylėjo“, – užtikrintai pasakoja moteris.

Prie septyniasdešimtmečio ribos artėjanti silpstančios sveikatos A. Ghanem parodė į savo sutuoktinį – tvirtai sudėtą vyrą baltu tradiciniu rūbu, kokius Arabijos pusiasalyje vilki suaugę vyrai. „Jis Osamą augino nuo trejų metų. Jis geras žmogus, visada buvo geras Osamai“, – pasakoja moteris.

Visa šeima šiuo metu gyvena namuose Saudo Arabijos Džidos mieste, kurį savo namais vadina kelios bin Ladenų šeimos kartos. Jie ir toliau laikomi viena iš turtingiausių bei įtakingiausių karalystės šeimų: jų dinastijos valdoma statybų imperija pastatė didžiąją dalį modernios Saudo Arabijos. Bin Ladenų namai – turtų ir įtakos atspindys. Didžiuliai spiraliniai laiptai, esantys pačioje namų širdyje, veda į erdvius nuošalius kambarius. Ramadanas ateina ir praeina, bet visuose namuose vis dar pridėliota indų su šokoladu ir datulėmis, menančių tris dienas po jo trunkančią šventę. Gatvėje daug prabangių namų, tačiau bin Ladenų šeima – pati garsiausia ir turtingiausia, tad ir jų būstas nelieka nepastebėtas.

Daug metų A. Ghanen atsisakydavusi kalbėti apie sūnų – „al Qaeda“ lyderį, atsakingą už teroristinius išpuolius Niujorke ir Vašingtone, ir jo mirtį Pakistane po devynerių metų.

Dabar naujoji Saudo Arabijos valdžia, kurios priešakyje – ambicingas 32 metų sosto įpėdinis kronprincas Mohammedas bin Salmanas – pagaliau leido žurnalistams pakalbinti garsiąją šeimą (kaip jau buvo minėta, tai bene garsiausia ir įtakingiausia šalies šeima, tad jos veikla ir ryšiai – tarsi po didinamuoju tikslu).

Osamos palikimas ir po šiai dienai meta tamsų šešėlį ne tik ant jo šeimos, bet ir ant visos šalies. Saudo Arabijos valdžios atstovai mano, kad, leisdami bin Ladenams papasakoti savo istoriją, jie gali parodyti, kad už Rugsėjo 11-osios išpuolius buvo atsakingas vienas konkretus žmogus, o ne visa šalis. Saudo Arabijos kritikai ilgą laiką tvirtino, kad Osamos sumanymas buvo remiamas valstybės, o Rugsėjo 11-osios aukų artimieji netgi nusprendė su karalyste bylinėtis (bent jau kol kas nesėkmingai). Situaciją komplikuoja faktas, kad devyniolika tų siaubingų teroristinių išpuolių vykdytojų buvo iš Saudo Arabijos.

Nieko keisto, kad O. bin Ladeno šeima ilgai delsė, ar sutikti prabilti. Nieko keisto, kad jie nebuvo tikri, ar senų žaizdų krapštymas nepadarys daugiau žalos nei atneš naudos. Po kelias dienas trukusių svarstymų, jie visgi sutiko pasikalbėti.

Kai karštą birželio dieną „The Guardian“ žurnalistai atvyko į bin Ladenų namus pasikalbėti, jų jau laukė Saudo Arabijos valdžios atstovė, tačiau pokalbio metu į jį nesikišo. Pokalbyje dalyvavo ir vertėjas.

Įsitaisiusi tarp dviejų Osamos netikrų brolių, moteris savo pirmagimį apibūdino kaip drovų berniuką, kuriam labai gerai sekėsi mokslai. Paauglystės metais jo charakteris ėmė keistis – jis tapo stipria, užsispyrusia ir itin dievobaiminga asmenybe. Studijuodamas ekonomiką karaliaus Abdulazizo universitete Džibos mieste, jis buvo radikalizuotas.

Osamos bin Ladeno atvaizdas
Osamos bin Ladeno atvaizdas
© AFP/Scanpix

„Jį pakeitė žmonės universitete. Osama tapo kitu žmogumi“, – teigia motina. Vienas iš jo universitete sutiktų asmenų buvo Musulmonų brolijos narys Abdullah Azzamas, kuris vėliau iš Saudo Arabijos buvo ištremtas ir tapo Osamos dvasiniu patarėju.

„Kol nesutiko tų jam smegenis išplovusių žmonių, jis buvo labai labai geras vaikas. Galima tai pavadinti savotišku kultu. Jie turėjo pakankamai lėšų saviems tikslams įgyvendinti. Visada jam sakiau nuo jų laikytis kuo toliau, bet, žinoma, jis manęs nesiklausė. Ir niekada nepripažino, ką daro, nes tiesiog per stipriai mane mylėjo“, – sunkiai žodžius renka moteris.

XX amžiaus 9-ojo dešimtmečio pradžioje Osama vyko į Afganistaną, kur kovojo prieš Rusijos okupaciją: „Visi, kurie tuo metu jį pažinojo, labai gerbė. Iš pradžių ir aš juo labai didžiavausi. Net ir Saudo Arabijos valdžia su juo elgėsi pagarbiai. O tada Osama tapo mudžahedu“.

Po šių žodžių stojo nepatogi tyla. Tada Hassanas nusprendė kuo paprasčiau paaiškinti transformaciją iš paprasto eilinio fanatiko iki pasaulinio masto džihadisto: „Labai didžiuojuosi juo kaip savo vyresniuoju broliu. Jis mane labai daug ko išmokė. Tik nesididžiuoju ir negerbiu jo kaip žmogaus. Jis tapo galingas ir įtakingas visame pasaulyje, bet kas iš to“.

Ghanem atidžiai klausosi. Pokalbiui pasisukus apie Osamos mokyklos dienas, atgyja: „Jis buvo labai protingas vaikas. Puikiai sekėsi mokykloje. Tikrai patiko mokytis. Afganistane išleido visus savo pinigus“. Paklausta, ar kada nors įtarė, jog jos sūnus gali vieną dieną tapti pavojingu džihadistu, moteris atsakė, jog tokia mintis jai niekada nekilusi. „Koks buvo jausmas suvokus, kad šis scenarijus išsipildė?“ – nuskambėjo klausimas. „Buvo labai skaudu ir liūdna. Nenorėjau nieko panašaus. Kodėl jis viską paleido vėjais?“ – sakė ji.

Šeimos teigimu, paskutinį kartą Osamą jie matė Afganistane 1999 metais – tais metais bazėje prie Kandaharo jį aplankė net du kartus: „Tai buvo vieta netoli oro uosto, kurį jie perėmė iš rusų. Pamenu, buvo labai laimingas mus matydamas. Viską mums aprodė, rūpinosi. Papjovė galviją ir surengė tikrą puotą – sukvietė visus“.

Ghanem jaučiasi vis drąsiau ir prabyla apie vaikystę, praleistą Sirijos pakrantės Latakijos mieste. Moteris gimė ir augo alavitų šeimoje. Sirijos virtuvė kaip reikiant lenkia Saudo Arabijos, tvirtina ji, be to, malonesnis ir oras – birželį Džidoje nepakeliamai karšta. Ghanem Saudo Arabijoje apsigyveno XX amžiaus 6-ojo dešimtmečio viduryje, Osama 1957 metais gimė Rijade. Su sūnaus tėvu Ghanem išsiskyrė po trejų metų ir XX amžiaus 7-ojo dešimtmečio pradžioje ištekėjo už al Attaso. Tikrasis Osamos tėvas per visą gyvenimą su mažiausiai 11 žmonų sugyveno 54 vaikus.

Hamza bin Ladenas
Hamza bin Ladenas
© AP / Scanpix

Kai Ghanem trumpam pasišalina į kitą kambarį, pokalbį su žurnalistais tęsia netikri Osamos broliai. Primena, jog labai svarbu nepamiršti, jog motina itin retais atvejais gali būti objektyvi liudytoja. „Jau praėjo 17 metų nuo Rugsėjo 11-osios išpuolių, o ji vis dar neigia Osamos kaltę. Ji labai jį mylėjo ir kategoriškai atsisako jį kaltinti. Renkasi kaltinti visus aplinkui, bet tik ne jį. Žinoma, ji pažįsta ir pripažįsta tik gerąją jo pusę, nes tik ją ir matė. Ji niekada nepažino Osamos džihadisto“, – pasakoja broliai.

„Man buvo šokas, buvau pritrenktas. Jausmas be proto keistas. Nuo pat pirmos akimirkos žinojome, kad tai Osama, per pirmas 48 valandas. Visa šeima – nuo mažiausio iki seniausio – jautėme didžiulę gėdą. Supratome, kad visų laukia labai skaudžios pasekmės. Visa šeima iš užsienio grįžo atgal į Saudo Arabiją“, – apie jausmus po išpuolių Niujorke pasakoja vienas iš dviejų netikrų Osamos brolių.

Šeima buvo išsibarsčiusi po Siriją, Libaną, Egiptą ir Europą. „Saudo Arabijoje galiojo kelionių draudimas. Jie bandė visomis įmanomomis priemonėmis kontroliuoti šeimą“, – paaiškina. Šeima pasakoja, kad juos visus apklausė pareigūnai ir kurį laiką buvo uždraudę išvažiuoti iš šalies. Praėjus beveik dviem dešimtmečiams, bin Ladenų šeima pagaliau gali laisvai judėti tiek po visą karalystę, tiek už jos ribų.

Asmenybę formavę Osamos metai Džidoje sutapo su laikotarpiu prieš Irano revoliuciją 1979 metais, kai atmosfera buvo laisvesnė. Vėliau Saudo Arabijos valdytojai ėmėsi taikyti žymiai konservatyvesnę sunitų islamo interpretaciją – tokią, kur buvo plačiai praktikuojama Arabų pusiasalyje nuo XVIII amžiaus (nuo dvasininko Muhammedo ibn Abdulo Wahhabio eros). 1744 metais Abdul Wahhabis sudarė paktą su tuometiniu valdovu Mohammedu bin Saudu, suteikdamas leidimą jo šeimai tvarkyti valstybės reikalus, o visuomenės gyvenimo formavimą palikdamas radikaliems dvasininkams.

Šiuolaikinė karalystė, apie kurios pradžią paskelbta 1932 metais, užaugino pernelyg galingus valdytojus ir dvasininkus, jie nemokėjo ir nenorėjo nuolaidžiauti vieni kitiems, ir dalintis įtakos. Tokiu būdu visuomenė tapo savotiška įkaite, kuriai būdinga itin ryški vyrų ir moterų segregacija, bekompromisiai lyčių vaidmenys ir priešprieša kitoms religijoms.

Netrūksta manančių, kad būtent tokia situacija ir lėmė pasaulinio terorizmo iškilimą. „al Qaedos“ pasaulėžiūra (ir jos atšaka – „Islamo valstybė“) iš esmės buvo nulemta Wahhabi rankraščių, o Saudo Arabijos dvasininkai kaltinti visą XX amžiaus paskutinį dešimtmetį skatinę džihadistų judėjimą su O. bin Ladenu priešakyje.

Osama bin Ladenas 1971 m
Osama bin Ladenas 1971 m
© Scanpix

2018 metais naujoji Saudo Arabijos valdžia norėtų nubrėžti liniją ir už jos palikti senąją tvarką – dabartinis siekis yra, kaip įvardija pats bin Salmanas, „nuosaikusis islamas“. Būtent taip kronprincas įsivaizduoja karalystės ateitį. Karalystės, kurios žmonės beveik keturis dešimtmečius praktiškai neturėjo pramogų, jokio socialinio gyvenimo ar asmeninių laisvių. Naujoji Saudo Arabijos valdžia mano, kad tokia griežta kontrolė dvasiniu pagrindu yra ne kas kita, kaip puikus penas ekstremistams, pirmiausia mintantiems neigiamomis bendruomenės emocijomis ir nepasitenkinimu.

Reformos jau prasidėjo ir šiuo metu keliauja per skirtingus Saudo Arabijos visuomenės gyvenimo aspektus. Bene svarbiausiu pokyčiu įvardijamas draudimo moterims vairuoti panaikinimas. Fiksuojami pokyčiai ir darbo rinkoje bei viešajame sektoriuje: veiklą pradeda kino teatrai, bandoma pažaboti korupciją, mažinti valstybės aparato darbuotojų perteklių. Karalystės valdžia taip pat teigia, kad liovėsi finansavusi visas su Wahhabiu susijusias institucijas už karalystės ribų.

Tokia radikali šoko terapija lėtai vilnija per visą karalystę, kurios bendruomenės, per tiek metų įpratusios prie priespaudos ir kontrolės, ne visada susipranta, ką reikia daryti. Kur besi pirštu, ten vienoks ar kitoks prieštaravimas: vieni pareigūnai ir institucijos kategoriškai atmeta konservatizmą, o kitos tvirtai laikosi jo įsikibusios. Nepaisant to, politinės laisvės smaugiamos ir toliau, valdžia vis labiau centralizuoja, kiekvieną dieną slopinamas bet koks pasipriešinimas.

O. bin Ladeno palikimas – viena iš opiausių karalystės problemų.

Žurnalistai susitiko su Turki al Faisaliu, kuris net 24 metus vadovavo Saudo Arabijos žvalgybai – nuo 1977 iki 2001 metų rugsėjo pirmosios (iš tarnybos jis pasitraukė likus dešimt dienų iki Rugsėjo 11-osios). „Yra du Osamos bin Ladenai. Vienas gyveno iki Afganistano okupacijos, o kitas – jai pasibaigus. Pirmasis buvo mudžahedas idealistas. Jis nebuvo kovotojas. Pats yra pasakojęs, kad mūšyje nualpo, o kai pabudo, sovietai jau buvo neutralizuoti“, – pasakoja buvęs žvalgybos vadovas.

Kai O. bin Ladenas iš Afganistano persikėlė į Sudaną, o jo santykiai su Saudo Arabija pašlijo, būtent minėtasis žvalgybos vadas visos karalystės vardu bandė su juo užmegzti kontaktą. Rugsėjo 11-osios išvakarėse visi tie tiesioginiai kontaktai atsidūrė dėmesio centre. Tiek tada, tiek po 17 metų, 2976 žuvusių artimieji ir daugiau nei 6 tūkst. sužeistųjų per teroristinius išpuolius Niujorke ir Vašingtone atsisako patikėti, kad karalystė, kur propaguojamas toks archajiškas tikėjimas, neturėjo nieko bendro su tuo siaubu, kurį jiems teko išgyventi.

Hamza bin Ladenas
Hamza bin Ladenas
© Vida Press

Be jokios abejonės, O. bin Ladenas į Afganistaną vyko turėdamas Saudo Arabijos pritarimą. Juk Saudo Arabija, kaip ir Jungtinės Valstijos, priešinosi sovietų okupacijai, karalystė ginklais rėmė visus su ja kovojusius. Jaunasis mudžahedas su savimi pasiėmė nedidelę šeimos turto dalį – visus pinigus jis panaudojo įtakai pirkti. Į Džidą iš Afganistano jis grįžo jau kaip visai kitas žmogus, sako Turki al Faisalis: „Nuo 1990 metų jo veikloje ir mąstysenoje atsirado daugiau politikos. Jis norėjo iš Jemeno išginti komunistus ir Pietų Jemeno marksistus. Priėmiau jį, pasakiau, kad geriau jau ten per daug neįsitrauktų. Džidos mečetės seka Afganistano pavyzdžiu“. Taip jis bandė pasakyti, kad jos vadovaujasi Talibano brukama ideologija. „Jis juos (Saudo Arabijos maldininkus) kurstė. Jo buvo paprašyta liautis“, – kalbėjo Turki al Faisalis.

„Mokėjo nerodyti emocijų. Niekada nemačiau jokių grimasų, niekada nesišypsojo. 1992 ar 1993 metais Pešavare buvo surengtas didelis Nawazo Sharifo valdžios organizuotas susitikimas“, – toliau tęsia jis. Tuo metu O. bin Ladenas buvo užsitikrinęs Afganistano genčių lyderių prielankumą. „Nuskambėjo musulmonų solidarumo raginimas, kuriuo siekta priversta musulmonų pasaulio galinguosius liautis bandžius vieni kitiems perkąsti gerkles. Mačiau jį ten. Mūsų žvilgsniai susitiko, tačiau nesikalbėjome. Į karalystę taip ir negrįžo. Išvyko į Sudaną, kur ėmėsi medaus verslo ir finansavo kelių tiesimo darbus“, – pasakoja buvęs žvalgybos vadas.

Tremtyje jis ėmėsi dar aktyviaiu reikšti savo nuomonę ir primesti ją kitiems.

„Jis visiems turėjo, ką pasakyti. Buvo labai kritiškas. Šeima bandė jį apraminti, tačiau šios pastangos buvo bevaisės. Gali būti, kad jis jautė, jog valdžia jo rimtai nevertina, ir tai jį varė iš proto“, – samprotauja Turki al Faisalis.

1996 metais O. bin Ladenas grįžo į Afganistaną. T. al Faisalio teigimu, karalystė suprato turinti bėdą, ir norėjo jį susigrąžinti. Jis išskrido į Kandaharą susitikti su tuometiniu Talibano vadu Mullah Omaru. Pastarasis tada paaiškinęs, kas nenori Osamos išduoti, nes jis Afganistano žmonėms labai naudingas.

„Paaiškino, kad prieglobstį O. bin Ladenui suteikė pagal islamo įstatymus“, – prisimena T. al Faisalis.

Po dvejų metų, 1998 metų rugsėjį, dabar jau buvęs žvalgybos vadovas vėl vyko į Afganistaną – šį kartą ten sulaukė nuožmaus atkirčio. „Tame susitikime jį pamačiau visai kitokį. Žymiai uždaresnis, labai nervinosi ir niekaip nesugebėjo to nuslėpti. Kaip galima persekioti žmogų, visą savo gyvenimą paskyrusį pagalbai musulmonams, išskaičiau jo akyse“, – teigia T. al Faisalis ir pridūrė perspėjęs tuometinį Talibano vadovą, kad tai, ką jis daro, pakenks Afganistano žmonėms.

Šeima į Kandaharą vyko po metų, kai Jungtinių Valstijų raketa pataikė į vieną iš O. bin Ladeno
stovyklų – tai buvo atsakas į „al Qaedos“ surengtus išpuolius prieš JAV ambasadas Tanzanijoje ir Kenijoje. Panašu, kad šeimos artimiausiems Osamą rasti nebuvo taip sudėtinga, kaip Saudo Arabijos ir Vakarų žvalgybos pareigūnams, kurie iš bejėgiškumo tik skėsčiojo rankomis.

Kaip teigia pareigūnai Rijade, Londone ir Vašingtone, tada O. bin Ladenas jau buvo tapęs svarbiausiu pasaulyje kovos su terorizmu taikiniu, jis buvo įvardijamas kaip žmogus, kuris buvo pasirengęs padaryti viską, kad supriešintų Rytų ir Vakarų civilizacijas, o tam nesibodėjo prisidengti Saudo Arabija. „Be jokių abejonių, Rugsėjo 11-osios išpuoliams jis specialiai rinkosi Saudo Arabijos piliečius. Jis buvo įsitikinęs, kad pavyks priversti Vakarus nuteikti prieš... jo gimtinę. Jam tikrai pavyko įžiebti karą, tik ne tokį, kokio tikėjosi“, – teigia vienas Didžiosios Britanijos žvalgybos pareigūnas.

T. al Faisalis sakė, kad iki Rugsėjo 11-osios likus keliems mėnesiams, jo žvalgybos agentūra žinojo, jog planuojama kažkas rimto. „2001 metų vasarą gavau vieną perspėjimą, jog amerikiečiams, britams, prancūzams ir arabams nutiks šis tas įspūdingo. Mes nežinojome nei kas, nei kur, bet žinojome, kad kažkas rezgama, kažkas bus“, – pasakoja jis.

O. bin Ladenas ir po šiai dienai kai kuriose Saudo Arabijos teritorijose įvardijamas kaip gana populiari asmenybė; iš esmės jį šlovina manantieji, kad jis savo rankomis vykdė Dievo valią. Kiek tiksliai yra jį remiančiųjų ir kiek stipri ta parama, įvertinti labai sunku.

Artimiausiems „al Qaeda“ lyderio šeimos nariams leista grįžti atgal į Saudo Arabiją: mažiausiai dviem jo žmonoms (viena iš jų buvo kartu, kai jį nukovė JAV specialiosios pajėgos) ir vaikams. Visi jie dabar gyvena Džidoje.

„Mes labai gerai sutarėme su Mohammedu bin Nayefu (buvusiu kronprincu). Jis ir leido žmonoms ir vaikams sugrįžti“, – paaiškina netikras Osamos brolis Ahdamas. Nors šalies viduje jie ir gali keliauti nevaržomai, iš šalies išvykti jiems draudžiama.

Osamos sūnus Hamza gali tapti tuo, kuris niekais pavers visas šeimos pastangas atsikratyti praeities.

Prie pokalbio vėl prisijungia Osamos mama.

„Dažnai bendrauju su jo haremu. Jos gyvena netoliese“, – teigia moteris.

Netikra Osamos sesuo Fatima al Attas šeimos susitikime su žurnalistais nedalyvavo. Vėliau iš Paryžiaus, kur šiuo metu gyvena, ji parašė elektroninį laišką, kuriame kategoriškai paprieštaravo minčiai kalbinti jos motiną ir pageidavo viską derinti su ja asmeniškai. Nors idėjai pritarė tiek jos broliai, tiek patėvis, moteris tvirtino, jog jos motina spaudžiama kalbėti. Pati Ghanem sakė esanti laiminga, jog turi tokią galimybę ir pabrėžė, kad būtų kalbėjusi ir ilgiau. Tokią situaciją galima įvardyti kaip gana sudėtingos šios šeimos situacijos šalyje įrodymą.

Žurnalistai šeimos paklausė apie jauniausią Osamos sūnų – 29 metų Hamsą, kuris, kaip spėjama, gali būti Afganistane. Praeitais metais jis buvo Jungtinių Valstijų pareigūnų įvardytas kaip teroristas ir, panašu, seka tėvo pėdomis.

Jauno vyro dėdės pursto galvas. „Manėme, kad ši tema jau išsemta. O tada sužinau, kad Hamza yra sakęs: atkeršysiu už savo tėvą. Nebenoriu vėl viso to patirti. Jei Hamza dabar stovėtų priešais mane, pasakyčiau jam: lai Dievas tau rodo kelią. Gerai pagalvok, ką darai. Nesek tėvo pėdomis. Dabar lendi į tamsiausius savo sielos užkaborius“, – teigia Hassanas.

Hamza bin Ladenas ir toliau virš visos šeimos galvų telkia tamsų debesį. Be to, apsunkina ir kronprinco pastangas atversti naują karalystės istorijos puslapį, kuriame Osamos bin Ladeno vardas jau nebelinksniuojamas.

Nors įgyvendinti teigiamų pokyčių Saudo Arabija bandė ir anksčiau, taip toli kaip dabartinės reformos ji nuėjusi nebuvo. Kiek toli Mohammedas bin Salmanas gali nuvesti šalį pokyčių keliu, klausimas lieka atviras.

Saudo Arabijos sąjungininkai nusiteikę optimistiškai, tačiau išlieka atsargūs. Štai ką sako vienas Didžiosios Britanijos žvalgybos pareigūnas: „Jei Salmanui nepavyks, gali būti daug naujų osamų. Ir nesu tikras, ar jiems pavyks atsikratyto to prakeiksmo“.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Ušackas pranešė, kad pralaimėjęs Šimonytei partinius rinkimus, Prezidento posto nesiektų (202)

Prie Prezidento rinkimų starto linijos – ir Ingrida Šimonytė . Ką pasirinks TS–LKD: ją ar...

Karbauskis už Grybauskaitės pasiūlymo mato kyšančias farmacininkų ausis (612)

Tikrasis prezidentės pateiktų priemonių konkurencingumui didinti tikslas yra sustabdyti planus dėl...

Orai: šaltis po truputį įsigalės

Savaitė, prasidėjusi šalčiu, nelepins ir toliau. Artimiausiomis dienomis žadama daugiau...

Lietuviai nukeliavo į turistų aplenkiamą Iraną: šiurpių mirties bausmių vieta stebino svetingumu (53)

Keliauti į Iraną sugalvojau tada, kai perskaičiau daug informacijos apie tenykščius žmones, jų...

Broliai Ballai autobusu grįžo į Lietuvą (27)

Sausio mėnesį krepšininkai Lamelo ir LiAngelo Ballai atvyko į Lietuvą. Tuo metu Vilniaus oro...

Nekaltas pirkinys oro uosto užkandinėje baigėsi tragedija (31)

Viena mergina mirė nuo stiprios alergijos sezamams, kai oro uosto kavinėje „Pret a Manger“,...

FIFA metų geriausiu futbolininku išrinktas ne Ronaldo – triumfavo Modričius lietuvių balsai rinkimuose (8)

Šių metų sensacija Kroatijos rinktinės ir Madrido „Real“ variklis 33 metų Luka Modričius...

Putinas pateikė savo versiją dėl lėktuvo numušimo Sirijoje Kremlius išplatino viešą pareiškimą (439)

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį Izraelio premjerui Benjaminui Netanyahu pareiškė...

Per žiniasklaidos dieną Valančiūnas driokstelėjo: galime išspardyti kitų užpakalius (5)

Toronto „Raptors“ žiniasklaidos diena neaplenkė ir komandos vidurio puolėjo 26 metų Jono...

Lengviausias būdas iššveisti pridegusį puodą: jokio mirkymo – prireiks tik vienos priemonės (26)

Kam gi nepasitaiko, kad ruošiant maistą pora minučių, kurioms žūtbūt prireikia pasitraukti nuo...