Ruoštis jų dislokavimo operacijai pradėta prieš kelias savaites, ir manoma, kad šią savaitę saugumo komitetas sušauks susitikimą aptarti situaciją, skelbia laikraštis, neatskleisdamas informacijos šaltinio.
Išpuoliai prieš du naftos tanklaivius, įvykdyti praėjusį ketvirtadienį Omano įlankoje, sustiprino susirūpinimą dėl tolesnių galimų atakų prieš komercinius laivus. Keturi naftos tanklaiviai Jungtinių Arabų karalystės pakrantėje tapo išpuolių taikiniu šių metų gegužę. Gegužės 12 dieną buvo įvykdyti išpuoliai prieš Omano įlankoje netoli Jungtinių Arabų Emyratų Fudžeiro uosto buvusius keturis tanklaiviu.
Reaguodamos į padidėjusias rizikas, Jungtinės Valstijos dislokavo karinio jūrų laivyno ir karinių oro pajėgų išteklius regione.
Pompeo: JAV neatmeta galimybės panaudoti jėgos
Kaip rašo BNS, siekdamos atsakyti į Irano veiksmus Persijos įlankos regione, Jungtinės Valstijos svarsto visas įmanomas priemones, įskaitant karines, sekmadienį pareiškė amerikiečių valstybės sekretorius Mike'as Pompeo.
„Pastarosiomis 40 dienų stebėjome virtinę veiksmų (iš Irano pusės): atakas ne prieš du, o prieš keturis komercinius laivus. Tai tapo iššūkiu laivybos laisvei pagal tarptautines normas. Atsižvelgdamos į tai, Jungtinės Valstijos svarsto visas įmanomas veiksmų galimybes“, – interviu televizijai CBS sakė JAV diplomatijos vadovas.
Savo komentare jis užsiminė apie praėjusią savaitę Omano įlankoje užpultus du tanklaivius ir gegužę JAE uoste įvykdytas atakas prieš kitus du laivus.
„Esame įsitikinę, kad galime imtis virtinės veiksmų, galinčių atkurti atgrasymą – tai yra mūsų misija“, – pridūrė M. Pompeo.
Atsakydamas į vedėjos klausimą, ar šios priemonės apima ginkluotą atsaką, sekretorius pažymėjo: „Žinoma, žinoma. Prezidentas (Donaldas Trumpas) svarstys viską, ką turime padaryti, siekdami tikrumo – tai teisinga“.
Diplomatijos vadovas patikino, jog visos priemonės prieš Iraną bus teisėtos, bet tiesiogiai neatsakė į klausimą, ar vyriausybė prašys Kongreso leisti jai panaudoti karinę jėgą.
„Nenorėčiau leistis į prielaidas, bet Amerikos žmonės turi būti užtikrinti, kad veiksmai, kurių Junginės Valstijos imasi valdant prezidentui Trumpui, visada bus teisėti, visada atitiks mūsų konstituciją“, – pabrėžė M. Pompeo.
Anot jo, „visada vykdysime sudėtingas užduotis ginant amerikiečių interesus, kad ir kur jie bebūtų“.
Atsakydamas į klausimą, ar Vašingtonas panaudotų jėgą tik gindamas laivybos laisvę Hormūzo sąsiauryje, ar vis tik JAV pasiruošusius smogti Teheranui, M. Pompeo nurodė: „O, Dieve! Prezidentas jau pareiškė, kad nenori pradėti karo.“
Komentuodamas vedėjos pastabą, jog toli gražu ne visi JAV partneriai įsitikinę, kad už vėliausią ataką atsakingas Iranas, diplomatijos vadovas pareiškė, kad Vašingtonas turi nenuginčijamų įrodymų.
„Esame tikri, kad Iranas išprovokavo šį užpuolimą. Negaliu atskleisti daugiau žvalgybos duomenų, bet aš to neteigčiau, jei žvalgybininkų bendruomenė nebūtų įsitikinusi, kad tai yra tiesa“, – pažymėjo M. Pompeo.
Apgadintas tanklaivis atplaukė į JAE
Japonų tanklaivis, apgadintas per sprogimus Persijos įlankoje, kuriuos, Saudo Arabijos teigimu, organizavo Iranas, sekmadienį prisišvartavo Jungtiniuose Arabų Emyratuose (JAE).
Laivas „Kokuka Courageous“ su itin degaus metanolio kroviniu ketvirtadienį plaukė Omano įlanka, kai jis ir Norvegijos tanklaivis „Front Altair“ tapo išpuolių taikiniais. Tai buvo jau antroji per mėnesį ataka šiame strateginiame laivybos kanale.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, jog šie du išpuoliai atitiko Irano „braižą“, nors Teheranas ryžtingai tai neigia. Iraną užsipuolė ir Saudo Arabija – pagrindinė Jungtinių Valstijų sąjungininkė Persijos įlankos regione.
Savo pirmuosiuose po išpuolių viešuose komentaruose Saudo Arabijos sosto įpėdinis princas Mohammedas bin Salmanas pareiškė, jog „nedvejodamas“ imsis veiksmų, jeigu naftos turtingai karalystei kils kokių nors grėsmių.
„Mes nenorime karo regione... Tačiau mes nedvejodami imsimės veiksmų, jeigu kils kokių nors grėsmių mūsų žmonėms, mūsų suverenumui, mūsų teritoriniam vientisumui ir mūsų svarbiausiems interesams, – pareiškė jis arabų dienraščiui „Asharq al-Awsat.
„Irano režimas nepaisė Japonijos premjero viešnagės Teherane ir į jo (diplomatines) pastangas atsakė išpuoliais prieš du tanklaivius, iš kurių vienas buvo japonų.“
JAV kariuomenė penktadienį paviešino neryškią filmuotą medžiagą, kurioje, kaip teigiama, matyti, kaip Irano patrulinis laivas nuo vieno iš tanklaivių nuima „nesprogusią miną“.
„Kokuka Courageous“ saugiai atvyko į numatytą švartavimosi vietą Šardžoje“, – sekmadienį pranešė Singapūre įsikūrusi laivo valdytoja „BSM Ship Management“.
Laive likę įgulos nariai buvo „saugūs ir jautėsi gerai“, pažymima pareiškime.
Pažeidimų vertinimas ir laivo krovinio perkėlimo parengiamieji darbai bus pradėti, „kai uosto administracija užbaigs standartines saugumo patikras ir formalumus“, pridūrė laivo valdytoja.
„BSM Ship Management“ anksčiau buvo pranešusi, jog „Kokuka Courageous“ plaukė į Kalbos miestą rytinėje JAE pakrantėje.
Strateginis vandens kelias
Kitas laivas, „Front Altair“, išvyko iš Irano teritorinių vandenų, šeštadienį pranešė įvairūs šaltiniai.
Laivas pajudėjo „link Chor Fakano Jungtiniuose Arabų Emyratuose“, pusiau oficialiai naujienų agentūrai ISNA pranešė Irano pietinės Hormozgano provincijos uostų vadovas.
Laivą valdančios Norvegijos bendrovės „Frontline Management“ atstovė spaudai pranešė, jog „visi 23 tanklaivio įgulos nariai išvyko iš Irano“ ir šeštadienį išskrido į Dubajų.
JAE užsienio reikalų ministras šeichas Abdullah bin Zayedas al Nahyans didžiąsias pasaulio valstybes šeštadienį paragino „užtikrinti saugią tarptautinę laivybą ir prieigą prie energijos šaltinių“. Prie šių raginimų prisidėjo ir sąjungininkė Saudo Arabija, nes po incidento ėmė sparčiai kilti naftos kainos.
Ketvirtadienio išpuoliai įvyko į pietryčius nuo Hormūzo sąsiaurio – svarbaus laivybos koridoriaus, naftos ir dujų turtingas Artimųjų Rytų valstybes jungiančio su Azijos, Europos, Šiaurės Amerikos ir kitų pasaulio regionų rinkomis.
Energetikos informacijos administracijos (EIA) duomenimis, per Hormūzo sąsiaurį gabenama 35 proc. visame pasaulyje jūra vežamos naftos.
JAV sankcijų taikiniu tapęs Iranas yra ne kartą pagrasinęs blokuoti Hormūzo sąsiaurį ir panaudoti šią ypatingų technologijų nereikalaujančią, bet didelį poveikį turinčią priemonę, jeigu Jungtinės Valstijos įvykdytų kokį nors išpuolį.
Tokiu atveju sutriktų iš Persijos įlankos regiono į Indijos vandenyną ir pasaulio eksporto maršrutus plaukiančių naftos tanklaivių eismas.
Saudo Arabijos sosto įpėdinis „Iraną ir jo parankinius“ taip pat apkaltino dėl gegužės 12 dieną įvykdytų išpuolių prieš Omano įlankoje netoli Jungtinių Arabų Emyratų Fudžeiro uosto buvusius keturis tanklaivius.
Tuo tarpu britų užsienio reikalų sekretorius Jeremy Huntas pareiškė, jog Didžiosios Britanijos atliktas nepriklausomas vertinimas rodo, kad Iranas „beveik neabejotinai“ atsakingas už naujausias atakas prieš tanklaivius Omano įlankoje.
Savo ruožtu Irano užsienio reikalų ministerija šeštadienį iškvietė Jungtinės Karalystės ambasadorių Robą Macaire‘ą (Robą Makairą) pasiaiškinti dėl J. Hunto pasisakymo ir apkaltino Londoną „aklai ir skubotai“ stojant JAV pusėn, pažymima ministerijos paskelbtame pranešime.
Irano užsienio reikalų ministras Mohammadas Javadas Zarifas šią savaitę pareiškė, kad Jungtinės Valstijos „bemat puolė kaltinti Iraną, neturėdamos anei jokių faktinių arba netiesioginių įrodymų“.
Tuo tarpu Jungtinių Tautų vadovas Antonio Guterresas paragino atlikti nepriklausomą tyrimą.
