Daugiausiai mirčių būta 14-ą kalendorinę savaitę - nuo kovo 30 dienos iki balandžio 5-osios. Tąkart registruotų mirčių buvo 36 000 daugiau.
Tyrimo metu buvo fiksuojami visi mirties atvejai 26 ES šalyse, o ne tik koronavirusu užsikrėtusių žmonių mirtys. Eurostatas lygino 10-26 kalendorinių savaičių duomenis su vidutiniais 2016-2019 metų tų pačių savaičių rodikliais. Mirties priežasčių statistika bus žinoma tik po maždaug dvejų metų, sakė Eurostato atstovė.
Didžiausias mirčių prieaugis nuo kovo iki birželio fiksuotas Ispanijoje – 48 000. Toliau eina Italija (46 000) ir Prancūzija (30 000). Šiaurės Italijos Bergamo mieste, kuris buvo ypač smarkiai paveiktas pandemijos, vien tik 12-ą kalendorinę savaitę nuo kovo 16 iki 23 dienos registruota 895 proc. daugiau mirčių nei pastarųjų metų vidurkis.