Diena anksčiau Kinija paragino Jungtines Valstijas atšaukti sankcijas ar „patirti pasekmių“.

Naujas ginčas dar labiau didina įtampa tarp šių dviejų pasaulio galybių, pastaruoju metu nesusitariančių dėl prekybos klausimų, Kinijos politikos religinių grupių atžvilgiu ir Pekino reiškiamų pretenzijų į ginčijamas salas Pietų Kinijos jūroje.

Kinijos užsienio reikalų viceministras Zheng Zeguangas iškvietė JAV ambasadorių Terry Branstadą ir pateikė jam „rimtą protestą dėl JAV sankcijų prieš Kinijos kariuomenę“, trumpame interneto reportaže pažymėjo laikraštis „Renmin Ribao“.

Ketvirtadienį Vašingtonas paskelbė finansines sankcijas Kinijos gynybos ministerijos Įrangos plėtros departamentui ir jo vadovui už neseniai iš Rusijos nupirktus naikintuvus „Suchoi Su-35“ ir raketas „žemė-oras“ S-400.

Pasak JAV pareigūnų, tai pirmas kartas, kai trečioji šalis pagal įstatymą „Dėl atoveikio Amerikos priešininkams per sankcijas“ (Countering America's Adversaries Through Sanctions Act, CAATSA) nubaudžiama už verslo reikalus su Rusija. Sankcijos kinams esą parodo Donaldo Trumpo administracijos ryžtą net rizikuojant santykiais su kitomis šalimis vykdyti kampaniją prieš Rusiją.

Pati Maskva neseniai irgi sukritikavo jai paskelbtas JAV sankcijas ir apkaltino Vašingtoną mėginant nesąžiningai išstumti Rusiją iš pasaulinės ginklų rinkos.