„Teisingai“, – atsakė M. Pompeo į klausimą, ar JAV vis dar planuoja rugpjūčio 2-ąją palikti INF sutartį.
„Gaila, kad rusai nusprendė pažeisti INF sutartį“, – pridūrė jis.
Pasak jo, dabartinė administracija nusprendė nekartoti buvusios administracijos klaidos ir nelikti sutartyje, kurios sąlygas „vykdo tik viena šalis“.
2018 metų spalio 20 dieną JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė ketinantis pasitraukti iš INF sutarties ir sakė, kad Rusija pažeidžia šios sutarties sąlygas.
Gruodžio 4-ąją M. Pompeo pareikalavo Rusijos per 60 dienų sunaikinti arba modifikuoti raketas 9М729, kurių parametrais, kaip tvirtina Vašingtonas, pažeidžiama sutartis. Vėliau amerikiečiai sugriežtino reikalavimus ir siekė tik patikrinamo šių raketų sunaikinimo.
Rusija atmetė amerikiečių kaltinimus dėl raketos ir pareiškė atsakomąsias pretenzijas JAV.
JAV administracija paskelbė, kad vasario 2 dieną sustabdo dalyvavimą INF sutartyje, o po šešių mėnesių pasitrauks iš jos, jei Rusija vėl nepradės jos laikytis.
Vasario 2-ąją Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad Rusijos atsakas į JAV pasitraukimą iš INF sutarties bus analogiškas. Jis taip pat nurodė, kad Maskva stabdo dalyvavimą sutartyje ir pradeda mokslinius tyrimus bei taikomąją veiklą dėl naujų tipų raketų kūrimo.
Liepos 3 dieną V. Putinas pasirašė įstatymą, kuriuo Rusija nebevykdo INF sutarties.
1988 metų birželio 1-ąją įsigaliojusi INF sutartis padarė galą raketų krizei Europoje, kurią buvo sukėlęs sovietų ir amerikiečių raketų dislokavimas.
INF sutartis, uždraudusi 500–5 500 km nuotolio antžemines raketų sistemas, laikoma pasaulinio saugumo užtikrinimo pagrindu. Nuogąstaujama, kad jai žlugus pavojus iškils ir naujajai Strateginės ginkluotės mažinimo (START) sutarčiai, ribojančiai Vašingtono ir Maskvos branduolinių galvučių skaičių.