Į šią sausros alinamą šalies dalį atvykę turistai dabar gali mėgautis vadinamojo Gafsos paplūdimio malonumais, praneša independent.co.uk.
Kol kas niekas nepaaiškino, kaip atsirado šis ežeras, kurį prieš tris savaites aptiko piemenys.
Vadovybė įspėjo, kad vanduo, kuris pradžioje buvo žydras ir skaidrus, o dabar virto drumzlinu ir žalsvu nuo dumblių, gali sukelti vėžį, bet tunisiečiai nepaiso įspėjimų ir noriai gaivinasi vandenyje, svilinant 40-ies laipsnių karščiui.
Pranešama, kad prie vandens telkinio, kurį vietiniai pavadino Lac de Gafsa (Gafsos ežeru), susirinkę apie 600 žmonių maudosi, nardo su vamzdeliu, šokinėja nuo uolų ir plaukioja ant pripučiamų čiužinių.
„Vieni sako, kad tai stebuklas, o kiti, atvirkščiai, kad prakeikimas“, – Prancūzijos televizijos kanalui „France 24“ pasakė žurnalistas Lakhdaras Souidas.
Kol kas niekas oficialiai nepaaiškino ežero kilmės. Vieni geologai mano, kad ežeras susiformavo dėl seisminio aktyvumo pakilus gruntiniam vandeniui, tačiau kiti su jais nesutinka.
Vietos vadovybės vertinimu, vandens telkinyje gali būti milijonas kubinių metrų vandens, jis užima daugiau nei vieną hektarą ploto, o jo gylis – nuo 10 iki 18 m.
Kol kas maudytis oficialiai neuždrausta, bet Gafsos visuomenės saugumo biuras įspėjo Tuniso gyventojus, kad vanduo gali būti užterštas ar net radioaktyvus.
„Ežeras atsirado vietovėje, kurioje daug fosfato telkinių, o jų nuosėdos gali būti labai radioaktyvios“, – rašo L. Souidas leidinyje „Tunisia Daily“.
„Todėl egzistuoja reali rizika, kad vanduo gali būti užterštas ir sukelti vėžį. Pirmąsias kelias dienas vanduo buvo skaidrus, turkio žydrumo, o dabar žalias, jame pilna dumblių. Tai reiškia, kad vandens atsargos jame nepapildomos, ir jis gali sukelti ligas.“
Centrinėje Tuniso dalyje esančiame Gafsos regione išvystyta kasybos pramonė, o fosfatas šiame regione rasti 1886 m.
Tunisas yra penktoje vietoje pasaulyje pagal eksportuojamų cheminių medžiagų, naudojamų žemės ūkyje ir pramonėje, kiekį, o Gafsoje yra viena didžiausių fosfato kasyklų.